Įtakinga separatistų pilietinė organizacija paragino visus, norinčius, kad nepaisant Madrido drausimo balsavimas įvyktų spalio 1 dieną, ketvirtadienį sugrįžti į gatves po ankstesnę dieną iki vėlaus vakaro vykusių demonstracijų.
Katalonų pasipiktinimą dėl 14 regioninės vyriausybės pareigūnų arešto trečiadienį dar sustiprino žinia, kad policija konfiskavo „beveik 10 mln. balsalapių“, skirtų numatytam nepriklausomybės referendumui, kurį tiek Madridas, tiek teismai laiko neteisėtu.
Tūkstančiams pasipiktinusių katalonų išėjus į Barselonos gatves, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy paragino regiono separatistų lyderius „kartą ir visiems laikams liautis eskalavus radikalizmą ir nepaklusnumą“.
M.Rajoy: „Vis dar yra laiko išvengti rimtesnių problemų.“
„Vis dar yra laiko išvengti rimtesnių problemų“, – sakė vyriausybės vadovas savo kreipimesi per televiziją trečiadienį vakare.
Jam kalbant, prie Katalonijos viceprezidento būstinės Barselonoje rinkosi protestuotojai, žadėję „praleisti ten visą naktį“.
Protestuotojai neleido išeiti iš pastato Civilinės gvardijos (policijos) pareigūnams, kurie ten vykdė kratas. Ketvirtadienį paryčiais prie pastato tebebuvo keli šimtai protestuotojų.
Grasinimai ir dokumentų konfiskavimas
Pastarosiomis savaitėmis krizė Katalonijoje vis gilėjo, centrinei valdžiai stengiantis visais būdais užkirsti kelią surengti referendumą šiame regione, kurio gyventojai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas.
Buvo konfiskuoti daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuos planuota išsiuntinėti katalonams, dirbsiantiems referendumo balsavietėse, pagrasinta areštuoti merus, kurie prisidės prie balsavimo organizavimo, ir sugriežtinta regiono finansų kontrolė.
Dėl šių ir virtinės kitų priemonių Katalonijos vyriausybei tampa vis sudėtingiau organizuoti referendumą. Didieji Ispanijos dienraščiai „El Pais“ ir „El Mundo“ rašo, kad Madridas sudavė rimtą smūgį pastangoms organizuoti balsavimą.
Tarp trečiadienį areštuotų pareigūnų yra Katalonijos viceprezidento Oriolio Junqueraso patarėjas Josepas Maria Jove.
Tarp trečiadienį areštuotų pareigūnų yra Katalonijos viceprezidento Oriolio Junqueraso patarėjas Josepas Maria Jove.
Kiti sulaikyti pareigūnai dirba įvairiuose regiono vyriausybės departamentuose. Jie yra įtariamieji vykdomame tyrime dėl „nepaklusnumo, netinkamo pareigų atlikimo ir lėšų grobstymo“, nurodė Katalonijos Aukštasis teismas.
Minimas tyrimas buvo pradėtas vasarį dėl įtarimų, kad buvo pavogti ir perduoti separatistams konfidencialūs duomenys apie Katalonijos mokesčių mokėtojus, sakė šaltinis teisėsaugos struktūrose, pageidavęs neviešinti savo pavardės.
Regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as pasmerkė „totalitarinę ir nedemokratišką Ispanijos valstybės poziciją“.
Jis kaltino Madridą įvedus regione „ de facto nepaprastąją padėtį“, kad būtų užkirstas kelias organizuoti referendumą.
Protestai tęsis
Visą trečiadienį protestai vyko prie kelių Katalonijos vyriausybės pastatų ir kraštutinių kairiųjų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), priklausančios regiono valdančiajai koalicijai, būstinės. Policija tuo metu ten vykdė neįvardijamą „operaciją“.
Marcas Oltra i Garcia: „Esame čia labiau dėl išdidumo nei dėl nepriklausomybės.“
Referendumo šalininkai protestavo ir keliuose kituose regiono miestuose bei šalies sostinėje Madride .
„Esame čia labiau dėl išdidumo nei dėl nepriklausomybės“, – Barselonoje sakė 23 metų sodininkas Marcas Oltra i Garcia.
„Jei šiandien negausime nepriklausomybės, tai nutiks rytoj. Jei ne ryt, tai poryt“, – aiškino jis.
Dvi įtakingos separatistų organizacijos – „Omnium“ ir Katalonijos nacionalinė asamblėja (Assemblea Nacional Catalana, ANC) – paragino ketvirtadienį toliau protestuoti priešais Aukštojo teismo rūmus Barselonoje. Pasak šių organizacijų, protestai nesiliaus, kol nebus paleisti trečiadienį sulaikyti pareigūnai.
Katalonija – smarkiai susiskaldžiusi
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu. Vis dėlto dauguma katalonų – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinčios Katalonijos separatistai atkerta, kad jie turi demokratinę teisę spręsti dėl savo ateities.
Tuo tarpu Madridas griežtai atsisako leisti organizuoti tokį plebiscitą, argumentuodamas, kad šalies Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog Ispanijos valstybė yra „nedaloma“, ir tik centrinė vyriausybė turi įgaliojimus bet kokiu klausimu rengti referendumą.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinčios Katalonijos separatistai atkerta, kad jie turi demokratinę teisę spręsti dėl savo ateities.
Už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančios partijos 2015 metų rugsėjį Katalonijoje vykusiuose rinkimuose surinko 47,6 proc. balsų ir iškovojo 72 mandatus 135 vietas turinčiame regiono parlamente.
Tačiau liepos mėnesį regiono vyriausybės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 49,9 proc. respondentų pasisako prieš atsiskyrimą, o 41,1 proc. nori nepriklausomybės.
