C.J.Cruz paskyrą „Maldito Bulo“, kurioje demaskuojami melai, plintantys socialiniuose tinkluose, kuria kartu su dar šešiais profesionaliais žurnalistais. Visas septynetas, tiesa, turi pagrindinius darbus.
Anot žurnalistės, su kuria bendravo „The Washington Post“, kelios savaitės iki „referendumo“ dėl Katalonijos nepriklausomybės, kuris vyko spalio 1-ąją, buvo tiesiog „kupinos melagingų naujienų“.
C.J.Cruz sako, kad anksčiau niekada nebuvo mačiusi nieko panašaus. Ji mano, jog taip atsitiko todėl, kad krizė Katalonijoje yra vienas svarbiausių ir jautriausių politinių klausimų Ispanijoje pastaraisiais metais.
„Katalonijos atveju abiejose pusėse yra tiek daug jausmų, kad žmonės yra linkę patikėti bet kokia informacija, kuri jiems patinka. Socialinių tinklų vartotojus užplūdo melagingų naujienų lavina“, – teigia žurnalistė.
Nestigo klastočių
Štai kelios purviniausios melagingos naujienos, pasirodžiusios tviteryje ir feisbuke: moters, kuriai policininkai neva sulaužė pirštus, kad neleistų balsuoti, nuotrauka; pranešimai, kad į Kataloniją užkirsti kelią referendumui atvykęs policininkas mirė nuo širdies smūgio, kai jį apsupo aktyvistai; istorija apie 6 metų berniuką, kurį pritrenkė policijos brutalumas.
Buvo ir daugiau klastočių: pavyzdžiui, skelbta nuotraukų iš 2012 metais vykusio angliakasių streiko ir aiškinta, kad jose užfiksuoti sužeisti Katalonijos nepriklausomybės šalininkai.
Dar kiti pranešimai įnešė nemažai sumaišties. Tviteryje žmonės aktyviai dalinosi geltonais marškinėliais vilkinčio vyro nuotrauka ir teigė, kad jis yra slaptas Ispanijos policijos agentas. „Maldito Bulo“ išsiaiškino, kad iš tiesų vyras buvo už nepriklausomybę pasisakantis aktyvistas.
„Ypač atidūs turėjome būti dėl nuotraukų, kuriose neva buvo užfiksuotos policijos užpultos aukos. Daugelis jų, kaip paaiškėjo, buvo seni vaizdai, neturintys nieko bendro su spalio 1-osios balsavimu.
Nuotraukos, kuriose buvo matomi kraštutinių dešiniųjų aktyvistai, iškėlę nacių saliutus, irgi buvo visai iš kitų demonstracijų ir įvykių“, – pasakojo C.J.Cruz, mačiusi, kad internautai noriai dalinosi neva į Kataloniją atsiųstų tankų nuotraukomis.
„Matėme, kad daug melų buvo skleidžiama per „Whatsapp“, tačiau galėjome demaskuoti tik mums pačių vartotojų atsiųstus pranešimus, nes „Whatsapp“ yra tokia privati sistema“, – pridūrė žurnalistė.
Kiek iš tiesų buvo sužeistųjų?
Iki šiol neaišku, kas tiksliai atsakingas už tokią melagingų naujienų apie krizę Katalonijoje epidemiją. Ispanijos dienraštis „El Pais“, pavyzdžiui, rašė, kad kalti Kremliaus propagandos įrankiai RT ir „Sputnik“ – juk Maskva siekia sėti chaosą Europos Sąjungoje.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis pripažino, kad Madridas „neturi aiškių įrodymų“, esą Rusija kišosi į įvykius Katalonijoje.
„Politico“ irgi rašė, kad Rusijos valdžios remiamos agentūros ir socialinių tinklų troliai agresyviai kurstė dezinformaciją apie spalio 1-osios balsavimą.
Vis dėlto Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis pripažino, kad Madridas „neturi aiškių įrodymų“, esą Rusija kišosi į įvykius Katalonijoje.
Atlanto taryboje dirbantis informacijos gynybos ekspertas Benas Nimo AFO irgi teigė netikintis, kad Rusijos žiniasklaidai „buvo duoti konkretūs nurodymai, ką skelbti apie krizę Barselonoje“.
Aišku tai, kad chaoso buvo ir yra labai daug. O melagingos naujienos skleidžiamos ne tik socialiniuose tinkluose. Pavyzdys – pačios Katalonijos vyriausybės spalio 1-osios pranešimas, esą beveik 900 žmonių „prireikė medikų pagalbos“.
Kai kurie aršesni katalonų separatistai pasigavo pranešimą ir jį iškraipę skelbė apie „beveik 900 sužeistųjų“. Madridas reagavo staigiai ir pabrėžė, kad dvi dienos po balsavimo tik du žmonės vis ar buvo ligoninėje.
„Visi, kurie gavo lazdų, buvo pavadinti sužeistaisiais, – teigė Barselonos autonominio universiteto politologas Gabrielis Colome. – Akivaizdu, kad separatistams reikėjo tų smurto nuotraukų, nes jie norėjo laimėti kovą žiniasklaidoje.
O kadangi katalonų separatistai tą kovą laimėjo, jie aiškina apie 800 sužeistųjų ir niekas tokiais skaičiais neabejoja. Tai yra tikra „nuvertintos tiesos“ (post-truth) kova.“
AFP spalio 1-ąją bandė išsiaiškinti, kiek iš tiesų žmonių buvo sužeisti per susirėmimus su policija. Katalonijos sveikatos apsaugos pareigūnai galiausiai tyliai pranešė apie „92 patvirtintus sužeidimus“.
