Šio šiaurės rytinio regiono prezidentas Arturas Masas žada surengti referendumą dėl Katalonijos suverenumo, jeigu šie rinkimai suteiktų jam tokį mandatą.
Tačiau nors Katalonijos nepriklausomybės vėliavos buvo iškeltos daugelyje balkonų regiono sostinėje Barselonoje, analitikai sako, kad recesijos apimtos Ispanijos skilimas tebėra tolima perspektyva.
Ispanijos premjero Mariano Rajoy dešiniosios pakraipos vyriausybė pasiryžusi sužlugdyti bet kokį referendumą, sakydama, kad jis prieštarautų sveikam protui, taip pat žada pasinaudoti nacionalinės konstitucijos numatytomis galiomis, jeigu prireiktų.
Tačiau šie rinkimai gali tapti nesantaikos priežastimi ketvirtojoje didžiausioje euro zonos ekonomikoje, siekiančioje išbristi iš giliausios recesijos nuo grįžimo prie demokratijos po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 metais.
Separatistų judėjimą taip pat gali būti sunku sustabdyti.
Per A.Maso paskutinį rinkimų kampanijos mitingą penktadienį 18 tūkst. žmonių, susirinkusių viename Barselonos stadione, vienu balsu skandavo „Nepriklausomybė!“ ir mojavo daugybe Katalonijos ir Europos Sąjungos vėliavų.
Nepriklausomybės siekis kursto dideles aistras Katalonijoje, kurios istorija siekia ilgiau nei tūkstantmetį.
„Mes nesame Ispanijos valstybės vasalai“, – 56 metų katalonų lyderis pareiškė savo šalininkams, kuriuos tokia kalba pamalonino.
Nepriklausomybės siekis kursto dideles aistras Katalonijoje, kurios istorija siekia ilgiau nei tūkstantmetį. Šis regionas buvo susietas su Ispanija nuo pat simbolinio katalonų tautos gimimo, kai karalienė Izabelė Kastilietė ir karalius Ferdinandas Aragonietis, taip pat valdęs Kataloniją, susituokė 1469 metais.
Dabar 7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadalį šalies eksporto, taip pat turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų – „Barcelona FC“.
Tačiau Katalonija taip pat turi 44 mlrd. eurų skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP, o anksčiau šiais metais regiono valdžia buvo priversta paprašyti daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus.
Susipriešinimą itin skatina stiprėjantis įsitikinimas, kad Ispanija yra Katalonijos finansinių problemų priežastis. A.Masas kaltina Madridą, kad iš Katalonijos surenkama daugiau mokesčių negu vėliau grąžinama, ir teigia, kad šis skirtumas yra 16 mlrd. eurų (apie 55 mlrd. litų) per metus, nors Madridas šį skaičių ginčija.
Padrąsintas rugsėjo 11-ąją, kuri yra Katalonijos nacionalinė diena, Barselonoje surengtų milžiniškų nepriklausomybės šalininkų protestų, A.Masas pareikalavo iš M.Rajoy didesnių teisių tvarkyti regiono mokesčius.
Kai nepavyko išsiderėti nuolaidų, regiono lyderis paskelbė pirmalaikius rinkimus.
Nepasitenkinimas dėl finansų pakurstė nepriklausomybės siekius savo kalbą ir kultūrą itin branginančioje Katalonijoje, kuriai teko apriboti lėšas mokykloms, universitetams ir ligoninėms.
Daugelis įtaria, kad katalonų lyderis išnaudoja separatistines nuotaikas kaip priemonę užsitikrinti daugiau balsų per rinkimus, kurie buvo paskelbti dvejais metais anksčiau, nei turėjo įvykti, taip pat kad išmuštų daugiau pinigų iš Madrido.
„Netgi Masas atrodo atsargus, reikalaudamas visiškos regiono autonomijos“, – sakoma Londone įsikūrusio smegenų centro „IHS Global Insight“ analitikės Blankos Kolenikovos ir ekonomisto Rajo Badiani pranešime.
„Tokios perspektyvos išties atvertų Pandoros skrynią, įskaitant konstitucinę krizę Ispanijoje, galimą suverenumo siekių išplitimą į kitus periferinius regionus, smūgį Ispanijos viešiesiems finansams. Tačiau taip pat kyla klausimų, ar katalonų valstybė, kuri gyvuotų šalia Ispanijos ir priklausytų Europos Sąjungai, būtų gyvybinga“, – rašo jie.
Iš tikrųjų A.Maso nacionalistinė koalicija – Konvergencijos ir Sąjungos partija – tradiciškai buvo nuosaikioji jėga, o regiono lyderis uoliai vengdavo žodžio „nepriklausomybė“.
Katalonijoje esančio Galjifos kaimo meras jau liovėsi siuntęs kai kuriuos mokesčius tiesiai į Madridą ir perveda juos Barselonai, simboliškai demonstruodamas nepriklausomybę.
Naujausios apklausos rodo, kad A.Maso aljansas gali tikėtis pergalės, tačiau neužsitikrins absoliučios daugumos, kurios jis siekia.
Savaitė iki balsavimo paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad A.Maso aljansas gaus 60–64 mandatų 135 vietų Katalonijos parlamente ir nelabai pagerins savo pozicijas, nes dabar jis turi 62 deputatus. Tuo tarpu M.Rajoy Liaudies partija ir opozicijoje esantys socialistai varžosi dėl antrosios vietos.
Kita vertus, už referendumą pasisakančios partijos įgis tvirtą daugumą naujajame parlamente.
Jeigu referendumas „dėl savarankiškumo“ būtų surengtas dabar, katalonai už jį nubalsuotų 46 proc. prieš 42 proc., rodo dienraščio „El Pais“ atliktas tyrimas.
Katalonijoje esančio Galjifos kaimo meras jau liovėsi siuntęs kai kuriuos mokesčius tiesiai į Madridą ir perveda juos Barselonai, simboliškai demonstruodamas nepriklausomybę.
Šiame kaime gyvenantis 61 metų ūkininkas Josepas Casas prižiūri savo karves. „Niekada nesijaučiau esantis ispanas. Tai dar vienas žingsnis, – sakė jis. – Esu ūkininkas, todėl žinau, kad reikia sėti – o tada matysime, ar kažkas užderės, ar ne.“
