Kalbos pradžioje C.Puigdemontas sakė parlamente stovintis tam, kad paaiškintų referendumo dėl nepriklausomybės pasekmes.
„Mes gyvename išskirtiniu metu, darančiu efektą ir už mūsų šalies ribų. Tai toli gražu nėra vidaus klausimas. Katalonija yra Europos klausimas“, – sakė katalonų lyderis.
„Neplanuoju grasinti ar įžeidinėti. Visi esame už tai atsakingi. Mums reikia deeskaluoti situaciją, jos daugiau nebegilinti. Visi esame tos pačios bendruomenės dalis ir turime drauge judėti pirmyn. Niekada nesutarsime dėl visko, tačiau daug kartų įrodėme, kad vienintelis kelias judėti į priekį – demokratija ir taika. Tam reikia dialogo“, – parlamente sakė C.Puigdemontas.
Katalonijos lyderis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie to, kad balsavimas įvyktų.
„Praeitą savaitę vykdytos policijos operacijos ir kratos nesustabdė referendumo. Nesustabdė ir aukšto rango vyriausybės narių areštai“, – kalbėjo Katalonijos vadovas.
„Noriu paaiškinti, kodėl čia esame. Po diktatoriaus Fracisco Franco mirties Katalonija labai daug prisidėjo prie Ispanijos demokratijos. Katalonija manė, kad 1978-ųjų Ispanijos konstitucija bus gera platforma demokratijai, todėl įsitraukė. Tačiau vėliau suvokėme, kad Ispanijos pareigūnai mus mato kaip galutinį taikinį. Tačiau mums tai buvo pereinamasis laikotarpis.
C.Puigdemontas: „Siūlome suspenduoti nepriklausomybės deklaraciją... Tam, kad dirbtume siekdami referendumo rezultatus paversti realybe... Šiandien mes atliekame atsakingumo gestą, kad galėtumėme vesti dialogą.“
2005-aisiais 85 proc. šio parlamento narių, laikydamiesi konstitucijoje nurodytų procedūrų, patvirtino naują Katalonijos statutą. Tai išprovokavo prieš Kataloniją nukreiptą kampaniją – ją rengė žmonės, kurie nori valdyti ir dominuoti Ispaniją bet kokia kaina“, – prieš paskelbdamas sprendimą kalbėjo C.Puigdemontas.
Atsiskirti nuo Ispanijos siekiančio regiono vadovas teigė norįs įvykdyti „žmonių valią“ dėl nepriklausomos valstybės.
„Kaip Katalonijos prezidentas šiuo istoriniu metu, noriu kliautis žmonių valia dėl Katalonijos tapimo nepriklausoma valstybe“, – teigė jis.
Vėliau Katalonijos lyderis teigė, kad katalonai iškovojo teisę į nepriklausomybę, tačiau paskelbė suspenduojantis nepriklausomybės deklaraciją ir siekiantis dialogo su Madridu.
„Siūlome suspenduoti nepriklausomybės deklaraciją... Tam, kad dirbtume siekdami referendumo rezultatus paversti realybe... Šiandien mes atliekame atsakingumo gestą, kad galėtumėme vesti dialogą“, – teigė C.Puigdemontas.
Netikėtai atidėtas sprendimas
Nors iš pradžių buvo pranešta, kad C.Puigdemontas į regiono parlamentą kreipsis 18 val. (19 val. Lietuvos laiku), nuosprendžio dėl Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas buvo atidėtas vienai valandai.
Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai sakė: „Bandoma tarpininkauti ir tai viskas, ką šiuo metu galime pasakyti“.
„The Guardian“ teigimu, sklandė gandai, kad regioninė valdžia tariasi su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais, galimai pačiu Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
Tačiau Madridas tokią versiją atmetė. „To nėra“, – naujienų agentūrai AFP sakė centrinės vyriausybės atstovas
Savo ruožtu Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad C.Puigdemontas paprašė atidėti posėdį todėl, kad radikalios nepriklausomybę remiančios partijos CUP atstovai buvo nepatenkinti deklaracijos tekstu.
Tuo tarpu prie parlamento būriavosi ir Katalonijos prezidento sprendimo laukė tūkstančiai žmonių.
Prieš posėdį į Katalonijos parlamentą atvykęs C.Puigdemontas neužsiminė, kokį sprendimą priėmė, tačiau eidamas į pastatą šypsojosi žurnalistams.
Madrido centrinė vyriausybė antradienį perspėjo C.Puigdemontą „nesiimti nieko, kas neatitaisoma“.
Madrido centrinė vyriausybė antradienį perspėjo C.Puigdemontą „nesiimti nieko, kas neatitaisoma“.
„Raginame Puigdemontą nesiimti nieko, kas neatitaisoma, neiti keliu, iš kur negrįžtama, ir neskelbti jokios vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos, nes tai būtų neteisėta“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Inigo Mendezas de Vigo.
Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas antradienį pareiškė, kad Madridas turi visišką Europos Sąjungos palaikymą sprendžiant krizę dėl Katalonijos grasinimų vienašališkai atsiskirti.
L.de Guindosas, vienas iš tarptautinėje arenoje labiausiai gerbiamų ispanų politikų, raginimus skelbti regiono nepriklausomybę pavadino „sukilimu prieš įstatymo viršenybę“.
„Galiu pasakyti, kad visi palaiko Ispanijos vyriausybės poziciją“, – sakė L.de Guindosas, atvykęs į susitikimą Liuksemburge su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paragino Katalonijos separatistų lyderį nepriimti sprendimo, dėl kurio dialogas su Madridu taptų neįmanomas.
„Šiandieną prašau jūsų, atsižvelkite į konstitucinę tvarką ir nepriimkite tokio sprendimo, dėl kurio dialogas taptų neįmanomas“, – Briuselyje sakė D. Tuskas, raginantis derėtis ir užbaigti visą ES sukrėtusią priešpriešą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį sakė tikintis, kad Katalonijos krizė bus išspręsta taikiai, Ispanijai laukiant, ar regiono lyderis paskelbs nepriklausomybę.
„Katalonai mėgina užgrobti valdžią. Tikiuosi viskas bus suvaldyta taikiai, manau taip ir bus“, – sakė E. Macronas vizito į Vokietiją metu.
„Aš tuo įsitikinęs“, – pridūrė Prancūzijos vadovas diskusijoje Getės universitete, Frankfurto knygų mugės užkulisiuose.
Pirmadienį itin populiari Barselonos merė Ada Colau įspėjo, kad vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas sukeltų grėsmę „socialinei sanglaudai“.
Referendumo rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę, tačiau jie sudaro galimybę dialogui ir tarptautiniam tarpininkavimui“, sakė merė.
„Bus imtasi priemonių“
C.Puigdemontas viename interviu savaitgalį užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą.
C.Puigdemontas: „Neužtrenkėme durų tarpininkavimui. Esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių.“
„Neužtrenkėme durų tarpininkavimui. Esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“, – sakė regiono vadovas Katalonijos televizijai TV3.
„Dienos bėga, ir jei Ispanijos valstybė neduos teigiamo atsakymo, padarysime tai, ką ketiname“, – pažymėjo jis.
Toks žingsnis „tikrai sulauktų vyriausybės reakcijos“, pirmadienį atkirto Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria.
„Jei šis džentelmenas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę, bus imtasi priemonių“, – sakė ji radijui COPE.
Ministras pirmininkas Mariano Rajoy savaitgalį neatmetė galimybės, kad gali būti imtasi beprecedenčių konstitucinių priemonių ir pusiau autonominiame regione įvestas tiesioginis valdymas. Toks žingsnis neabejotinai dar padidintų įtampą.
Savaitgalį paramą šalies vienybei per pokalbius telefonu su Ispanijos vyriausybės vadovu M.Rajoy išsakė ir įtakingiausia ES politikė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Savaitgalį nusprendė nebetylėti ir Ispanijos sudėtyje norintys likti katalonai. Šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis, vadinančių save „tyliąja dauguma“, sekmadienį susirinko Barselonos centre pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą.
Municipalinė policija nurodė, kad mitinge dalyvavo maždaug 350 tūkst. žmonių. Tuo tarpu organizatoriai skelbia, kad dalyvių buvo nuo 930 tūkst. iki 950 tūkstančių.
Nelegalus referendumas
Referendume balsavo 42 proc. (2,29 mln.) balso teisę turinčių katalonų, 90 proc. jų balsavo už regiono nepriklausomybę. Tiesa, referendumo eigos neprižiūrėjo jokia komisija, kelios balsavimo apylinkės buvo uždarytos, o balsus skaičiavo atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai. Be to, pasirodė pranešimų apie po keletą kartų balsavusius asmenis.
Dar kelios dienos prieš balsavimą buvo areštuoti biuleteniai, balsadėžės, ketinantiems balsuoti grasinta pateikti kaltinimus dėl nepaklusnumo. Referendumo dieną policijos pareigūnai iš rinkimų apylinkių jėga vaikė susirinkusius balsuoti, į protestuotojus šaudė guminėmis kulkomis.
Uždarius rinkimų apylinkes, M.Rajoy pareiškė, kad jokio referendumo dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos sekmadienį nebuvo. Ispanijos premjeras apkaltino nepriklausomybės siekiančias Katalonijos politines jėgas „visos tautos šantažu“ ir paragino visas partijas surengti plačias diskusijas apie regiono ateitį.
Uždarytas parkas
Kiek anksčiau antradienį paskelbta, kad Ispanijos policija budi visuomeniniuose pastatuose ir uždarė parką šalia Katalonijos parlamento Barselonoje, kur antradienio vakarą gali būti paskelbta regiono nepriklausomybė.
„Dėl saugumo priežasčių, Citadelės parkas (Parc de la Ciutadella) šiandien uždarytas žmonėms“, – sakė Katalonijos regiono policijos pajėgos – Mossos d'Esquadra – pranešime „Twitter“.
„Mūsų tikslas išvengti bet kokios situacijos, kuri darytų spaudimą parlamento veiklai“, – sakė policijos atstovas.
Katalonijos policija: „Mūsų tikslas išvengti bet kokios situacijos, kuri darytų spaudimą parlamento veiklai.“
Sekmadienį per milžinišką demonstraciją prieš nepriklausomybę Katalonijoje „grupelė protestuotojų įsiveržė į parką ir į parlamento pastatą ėmė mėtyti įvairius daiktus“, – pridūrė jis.
„Siekiame išvengti tokių situacijų, tiek iš protestuojančių už vienybę pusės, tiek iš radikalių separatistų pusės“, – sakė atstovas.
Policija prie įėjimo į parką pastatė metalinius barjerus, o prie parlamento pastato stovi keli mėlyni policijos autobusiukai.
Per 2011 metų liepos mėn. protestus prieš griežtas taupymo priemones, demonstrantai apsupo parlamento pastatą, anksčiau buvusį kariuomenės arsenalą, ir keletas regiono įstatymų leidėjų buvo užpulti, kai mėgino į jį patekti.
Tuometinis Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas į pastatą turėjo patekti sraigtasparniu.
Katalonijos pagrindinės separatistų organizacijos ragina Katalonijos nepriklausomybės rėmėjus susirinkti priešais parlamentą paremti ir ginti nepriklausomybės paskelbimą.
Dabar jiems teks rinktis už parko ribų.
