Jis pažadėjo kovoti už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos, o tai gali pagilinti separatistų stovyklos konfrontaciją su Madridu.
Q.Torra, kurio kandidatūrą asmeniškai iškėlė nuverstas, tremtyje gyvenantis buvęs Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as, buvo išrinktas 66 balsais prieš 65, dar keturi parlamentarai per balsavimą susilaikė.
„Sukursime Katalonijos respubliką“, – trumpoje kalboje po balsavimo pareiškė Q. Torra, o įstatymų leidėjai pradėjo giedoti Katalonijos himną „Els Segadors“ (Pjovėjai).
55 metų politikas, turintis tris vaikus, pažadėjo gerbti Konstitucinio teismo uždrausto, bet spalio 1-ąją įvykusio referendumo rezultatus bei pareiškė, kad sieks „sukurti nepriklausomą valstybę respublikos pavidalu“.
Katalonijos separatistų valdžia teigia, kad 90 proc. iš 2,2 mln. rinkėjų, atėjusių į referendumą, balsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Balso teisę turėjo 5,5 mln. Katalonijos gyventojų.
Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy pasisakė už „supratingumą ir harmoniją“, bet perspėjo, kad netoleruos jokių įstatymų ir šalies konstitucijos pažeidimų.
Carleso Puigdemont'o kandidatas
Katalonijai kelis mėnesius prabuvus politinėje aklavietėje, Q.Torros paskyrimas paruošė dirvą naujos vyriausybės formavimui.
Taip pat bus atšauktas nepaprastasis tiesioginis valdymas, spalio 27-ąją įvestas Madrido, daugumą parlamente turintiems separatistams trumpam vienašališkai paskelbus nepriklausomybę.
Analitikai tuomet perspėjo, kad kelias savarankiškos valstybės link bus kupinas sunkumų, nes politikai ir rinkėjai tarpusavyje nesusitaria, ar mėginimai atsiskirti nuo Ispanijos duotų regionui naudos.
Po Q. orros kalbos Katalonijos televizijoje pasirodė C.Puigdemont'as, šiuo metu esantis Vokietijoje. Ten jis buvo suimtas pagal Ispanijos išduotą Europos arešto orderį. Vėliau jis buvo paleistas už užstatą ir dabar laukia teismo sprendimo, ar išduoti jį Ispanijai.
Jeigu jis sugrįš, jam gali būti pareikšti kaltinimai maištu bei grėstų įkalinimas už jo vadovauto regiono mėginimą atsiskirti nuo Ispanijos.
Šeštadienį paskelbtame interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ C.Puigdemont'as pareiškė, kad jo asmeniškai parinktas įpėdinis Q.Torra „perima valdžią laikinosiomis sąlygomis ir tai suvokia. Nuo spalio 27-osios jis galės sušaukti naujus rinkimus“.
Nepriklausomybės idėjos nepalaikančios centristinės partijos „Ciudadanos“ lyderis Inesas Arrimadasas savo ruožtu pavadino Q.Torrą C.Puigdemonto „marionete“.
Krizė nesibaigia
Q.Torra nesėkmingai mėgino užsitikrinti paskyrimą per šeštadienį vykusį pirminį balsavimą, reikalavusį absoliučios daugumos palaikymo.
Per pirmadienio sesiją, kurioje jam tereikėjo paprastosios daugumos, politikas pristatė savo naujos vyriausybės planus švietimo, sveikatos apsaugos ir įdarbinimo srityse.
Šeštadienį jis visą dėmesį sutelkė nepriklausomybės klausimui.
Savo kalboje jis užsipuolė ES institucijų „nepriimtiną tylą“ dėl krizės Katalonijoje.
Be to, jis pareiškė, jog užsienyje bus įsteigta C.Puigdemont'o vadovaujama „Respublikos taryba“, o iš vietos pareigūnų bus sudaryta asamblėja.
„Atsiskyrimo impulsas“
Katalonija yra vienas turtingiausių Ispanijos regionų, turintis 7,5 mln. gyventojų.
Jis taip pat turi savo atskirą kalbą ir kultūros tradicijų.
Pastaraisiais metais vis dažniau raginama suteikti Katalonijai daugiau įgaliojimų kontroliuojant savo finansinę sistemą, o kai kurie veikėjai reikalauja visiškos regiono nepriklausomybės.
Pernai Katalonijai pamėginus atsiskirti, Ispanija nugrimzdo į rimčiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę.
Regiono parlamentui paskelbus nepriklausomybę M.Rajoy įvedė tiesioginį Katalonijos valdymą iš Madrido ir sušaukė pirmalaikius regiono rinkimus, įvykusius gruodį.
Juos laimėjo separatistų partijos, tačiau visos į lyderio postą iškeltos kandidatūros buvo nesėkmingos, nes siūlomi politikai dėl savo vaidmens mėginant atsiskirti, kaip ir C.Puigdemontas, savo noru buvo išvykę į užsienį ar buvo įkalinti.
Problemos priešakyje
Pasak Antonio Barroso iš konsultacinės firmos „Teneo Intelligence“, Q. Torros figūra gali sukelti skilimą separatistų stovykloje, kurią sudaro kraštutinių kairiųjų partija CUP, Katalonijos kairioji respublikonų partija (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) ir C.Puigdemonto vadovaujama politinė jėga „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya).
Analitikas teigia, kad ERC norėtų nuosaikios politikos, siekdama išvengti griežto atsako iš Madrido, ir pasisako už ilgalaikę nepriklausomybės strategiją.
„Kita vertus, C.Puigdemont'o strategija yra visomis galimybėmis... ir toliau mesti iššūkį Ispanijos valdžiai bei palaikyti gyvą atsiskyrimo impulsą“, – įsitikinęs ekspertas.
Tuo tarpu politologas Oriolis Bartomeusas iš Barselonos autonominio universiteto sakė, kad regionas rizikuoja turėti „susiskaldžiusią vyriausybę“, ir pridūrė, kad tai „turėtų pasekmių“.