Per spaudos konferenciją regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybė respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. katalonų atsakė „Taip“.
Jis pridūrė, kad balsavime dalyvavo 2,26 mln. žmonių.
Beveik 8 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš nepriklausomybę, o likę balsavimo biuleteniai buvo palikti tušti arba sugadinti.
Regione iš viso yra 5,3 mln. registruotų rinkėjų. Vadinasi, rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 42 proc.
Turint omenyje, kad Ispanijos centrinė valdžia balsavimą skelbė negaliojančiu ir kad nepriklausomybės nepalaikantys Katalonijos gyventojai tiesiog nėjo į referendumą, tokių jo rezultatų bei rinkėjų aktyvumo ir buvo galima tikėtis.
Nepaisydamas to, Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as po referendumo paskelbė, kad regionas iškovojo teisę į nepriklausomybę.
„Mes, katalonai, nusipelnėme būti girdimais Europoje“, – sakė jis, kreipdamasis į Europos Sąjungą.
C.Puigdemont'as teigė, kad buvo atvertos durys vienpusiškai paskelbti nepriklausomybę. Anot jo, ES negali toliau žvelgti vienašališkai į žmogaus teisių pažeidimus per referendumą.
Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienio vakarą surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad jokio referendumo dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos sekmadienį nebuvo.
Jis apkaltino nepriklausomybės siekiančias Katalonijos politines jėgas „visos tautos šantažu“ ir paragino visas partijas surengti plačias diskusijas apie regiono ateitį.
M.Rajoy teigė, kad „vyriausybė padarė tai, ką turėjo padaryti“, ir padėkojo policijai už esą profesionalų darbą. Per šalyje kilusius susirėmimus nukentėjo 844 žmonės ir 33 pareigūnai.
Nors daugelis Katalonijos pareigūnų kaltina Ispanijos vyriausybę dėl smurto ir ragina atsistatydinti, vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria irgi teigė, kad policija elgėsi „tvirtai, profesionaliai ir proporcingai“, o Katalonijos valdžia – „visiškai neatsakingai“.
Ji paragino C.Puigdemontą nutraukti kampanijos už nepriklausomybę „farsą“ ir pridūrė, kad Ispanija jau seniai išlindo iš autokratizmo šešėlio.
„Nežinau, kokiame pasaulyje gyvena C.Puigdemontas, bet demokratija Ispanijoje taip neveikia. Iš diktatūros išsilaisvinome jau seniai“, – teigė S.Saenz de Santamaria.
Tuo tarpu Katalonijos profesinės sąjungos ir asociacijos savo ruožtu antradienį visame regione planuoja rengti streiką dėl „sunkių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų“, ragindamos žmones išeiti į šio turtingo regiono gatves.
Daug kur, mėginant sustabdyti plebiscitą dėl nepriklausomybės, kilo susirėmimų su riaušių policija, per kuriuos secesijos šalininkai buvo mušami ir spardomi.
Susirėmimai Katalonijoje sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, o įtampa tarp M.Rajoy vyriausybės ir Katalonijos lyderių pasiekė didžiausios politinės krizės per kelis dešimtmečius lygį.
Policininkai mušė žmones guminėmis lazdomis ir šaudė guminėmis kulkomis, vaikydami minias, mėginusias neįleisti pareigūnų į balsavimo apylinkes Barselonoje ir kituose regiono miestuose.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip policininkai už plaukų tempia balsuotojus iš balsaviečių, stumia žmones nuo laiptų ir puola katalonų ugniagesius, mėginusius apsaugoti balsavimo apylinkes.
„Jie jėga atėmė balsadėžes ir tiesiog atėmė jas iš mūsų, kol giedojome Katalonijos himną „Els Segadors“ ir skandavome „tegyvuoja demokratija“, – sakė vienos balsavimo apylinkės Barselonoje pareigūnas Marcas Carrasco.
Referendumo įstatymas numato, kad daugumai piliečių išsakius pritarimą nepriklausomybei, regiono vyriausybė turėtų įvykdyti rinkėjų valią, tačiau kol kas neaišku, ar ji taip ir padarys.
Praėjusią savaitę Madridui ir aukščiausiosios instancijos teismui paskelbus, kad šis balsavimas prieštarauja Konstitucijai, policijai buvo įsakyta konfiskuoti referendumo biuletenius, sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorius ir uždaryti tinklalapius, reklamuojančius balsavimą.