Šalia parko, kuriame yra parlamento pastatas, susirinkę demonstrantai mojavo mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos separatistų vėliavomis ir skandavo „Nepriklausomybė!“ bei „Laisvė!
Mitinguotojai susirinko čia vildamiesi, kad regiono parlamentas dar šiandien paskelbs Katalonijos nepriklausomybę. Taip ir atsitiko.
Iš 135 Katalonijos parlamento narių 70 balsavo už vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimą. 10 balsavo prieš, du susilaikė.
Beveik visi opozicijos deputatai balsavime nedalyvavo. Protestuodama prieš valdančiųjų veiksmus, opozicija, priartėjus balsavimo dėl nepriklausomybės deklaracijos akimirkai, paliko salę. Teisininkai jau įspėjo, kad balsavimas gali būti pripažintas nelegaliu.
Be to, nors prieš buvo susitarta, kad balsavimas dėl deklaracijos bus slaptas, kai kurie valdantieji išdidžiai demonstravo, kaip balsavo.
Dešiniosios Liaudies partijos, kuri Ispanijoje yra suformavusi vyriausybę, o Katalonijoje yra opozicinė, deputatai, prieš išeidami iš salės, savo vietose, paliko Ispanijos vėliavas.
Prie Katalonijos parlamento ir kituose Katalonijos miestuose susirinkę nepriklausomybės šalininkai, sužinoję apie rezoliucijos dėl nepriklausomybės priėmimą, ėmė džiūgauti. Štai vaizdas Žironoje:
Tiesa, ši vienašališka nepriklausomybės deklaracija kol kas tėra labiau simbolinė – beveik neabejojama, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė nepripažins Katalonijos, o Ispanija ruošiasi netrukus įšaldyti regiono autonomiją.
Katalonijos parlamentarai prieš tai penktadienį išgirdo, kad Ispanijos premjeras Mariano Rajoy paprašė Senato leisti nušalinti Katalonijos lyderį C.Puigdemont'ą ir jo autonominio regiono vyriausybę.
M.Rajoy ir po balsavimo Katalonijos parlamente tviteryje paprašė laikytis ramybės ir pranešė, kad regione bus atstatyta konstitucinė tvarka. Be to, Ispanijos vyriausybė penktadienio vakarą rinksis į neeilinį posėdį.
Katalonijos parlamento posėdis vėlavo maždaug pusantros valandos – kol į pastatą atvyko C.Puigdemont'as.
Salėje buvo juntama nemenka įtampa – ne tik posėdžio svarbos, bet ir dėl to, kad nepriklausomybę palaikantys deputatai į salę prisikvietė aktyvistų, kurie kone be paliovos skandavo šūkius už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Katalonijos nepriklausomybės neremiančių partijų ir judėjimų atstovai piktinosi. „Mums tai nepatinka. Mes raštu paprašėme garantuoti, kad mūsų negąsdins tie, kurie nori nelegaliai paskelbti nepriklausomybę“, – teigė centristinės partijos „Ciudadanos“ atstovas Carlosas Carrizosa.
Katalonų socialistų partijos atstovas Danielis Fernandezas pridūrė, kad valdantieji į salę atsivedė „700 žmonių“, o opozicijai neleista pakviesti nė vieno žmogaus.
D.Fernandezas: „Visi jie be perstojo rėkia. Argi negalite jų išvaryti? Ar čia Bastilijos šturmas? Mes teprašome minimalios parlamentinės tvarkos.“
„Visi jie be perstojo rėkia. Argi negalite jų išvaryti? Ar čia Bastilijos šturmas? Mes teprašome minimalios parlamentinės tvarkos“, – teigė D.Fernandezas.
„Sakote, kad dėl situacijos kaltas 155-asis straipsnis. Tai melas. Jūs sunaikinote mūsų institucijas ir sakote, kad reikia dialogo. Jūs, premjere, esate už nepriklausomybę visą savo gyvenimą. Visa tai buvo suplanuota.
Tarp jūsų yra žmonių, kurie opoziciją vadina dvėseliena, o su jumis nesutinkančius Europos lyderius – kiaulėmis“, – pridūrė C.Carrizosa. Jis net suplėšė parengtą nepriklausomybės deklaracijos juodraštį.
Tuo metu valdantieji, regiono parlamente turintys trapią daugumą, tviteryje ir feisbuke skelbė minių nuotraukas su padrąsinančiais žodžiais.
Be to, netrukus kraštutinių kairiųjų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP“ atstovas Carlesas Riera paskelbė: „Mes pradedame 1978 metų režimo ir Burbonų monarchijos Katalonijoje ardymą. Šiandien yra gera diena.“
„Tai yra geriausias kelias į socialines permainas, į laisvos, feministinės ir socialistinės visuomenės statybas. Ačiū visiems, kurie prisijungė prie mūsų šioje kovoje – čia ir visame pasaulyje. Būsime užuovėja visiems, kurie nori geresnio pasaulio“, – skelbė C.Riera.
Madridas įveda autonomiją
Senatas suteikė centrinei valdžiai Madride pasinaudoti Konstitucijos 155-uoju straipsniu, kuriuo būtų įšaldyta Katalonijos autonomija.
Madridui suteiktos priemonės centrinei valdžiai leis perimti Katalonijos kontrolę ir iš pareigų pašalinti regiono prezidentą Carlesą Puigdemont'ą kartu su jo vykdomąja valdžia. Madrido Senatas sprendimą patvirtino 214 balsų už, 47 prieš, vienas susilaikė.
M.Rajoy penktadienio vakarą šaukia skubų ministrų kabineto posėdį. Jis turėtų prasidėti 19 valandą vietos laiku (20 valandą Lietuvos laiku).
Apie 18 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku) pasirodė informacija, kad tūkstančiai žmonių renkasi „Sant Jaume“ aikštėje, kurioje už nepriklausomybę pasisakantis judėjimas „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) paragino susirinkti ir atšvęsti „respublikos paskelbimą“.
Ispanijos premjeras M.Rajoy anksčiau sakė, kad dabartiniai įvykiai Katalonijoje, spalio 1-ąją surengusioje teismų uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės, yra „aiškus įstatymų, demokratijos ir visų žmonių teisių pažeidimas, sukelsiantis pasekmių“.
Katalonijos separatistai žada nepaklusti Madrido nurodymams. Apžvalgininkų teigimu, bene svarbiausia, kaip elgsis regiono policijos pajėgos „Mossos D'Esquadra“.
Vokietija nepripažįsta Katalonijos nepriklausomybės
Vokietija nepripažįsta Katalonijos vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės, pareiškė penktadienį vyriausybės atstovas, ragindamas abi puses imtis dialogo.
„Federalinė (Vokietijos) vyriausybė nepripažįsta tokio nepriklausomybės deklaravimo“, – parašė tviteryje vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
„Ispanijos suverenumas ir teritorinis vientisumas yra ir visuomet bus neliečiamas“, – pridūrė jis.
„Viliamės, kad visi suinteresuotieji pasinaudos visomis prieinamomis dialogo ir deeskalavimo galimybėmis“, – pažymėjo.
Politinė krizė staiga eskalavosi, Katalonijos Asamblėjai balsavus už nepriklausomybės deklaraciją, o Madridui pasiryžus „atkurti teisėtumą“ ir neleisti tam regionui atsiskirti.
St.Seiberto pastabos atitinka Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko požiūrį; pastarasis ragino laikytis rimties ir Madridą vadino Bendrijos „vieninteliu pašnekovu“.
ES ir jos narės tvirtai palaikė Madridą, kai priešpriešą eskalavo spalio 1 dieną Katalonijoje surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
St.Seibertas dar sakė, kad Vokietijos vyriausybinė „susirūpinusi“ stebi naujausius įvykius.
JAV valstybės departamentas: Katalonija yra „neatsiejama Ispanijos dalis“
Anot JAV, Katalonija yra „neatsiejama Ispanijos dalis“; tad Vašingtonas remia Madrido siekį imtis priemonių, kurios padės užtikrinti stiprią ir vieningą Ispaniją, penktadienį sakė JAV Valstybės departamentas, Katalonijos įstatymų leidėjams paskelbus nepriklausomybę.
„Jungtinės Amerikos Valstijos džiaugiasi gerais santykiais ir ilgalaike partneryste su mūsų NATO partnere Ispanija, – pranešime sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert“.
„Katalonija yra neatsiejama Ispanijos dalis ir JAV remia Ispanijos vyriausybės siekį imtis konstitucinių priemonių, kurios padės užtikrinti stiprią ir vieningą Ispaniją.“
Ji taip pat sakė, kad abi NATO sąjungininkės „artimai bendradarbiauja ir siekia ištobulinti mūsų bendro saugumo ir ekonominius prioritetus“.
Jos pareiškimas rodo aiškų Amerikos nusiteikimą prieš Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ir nepriklausomos respublikos įkūrimą.
Ispanijos regioninio parlamento įstatymų leidėjai penktadienį balsavo už šalies nepriklausomybę. Vos už kelių akimirkų Ispanijos Senatas balsavo už leidimą Ispanijos centrinei vyriausybei perimti šio turtingo šiaurės rytų regiono valdymą.
JK sako nepripažinsianti Katalonijos nepriklausomybės
Britanija „nepripažįsta ir nepripažins“ vienašališko Katalonijos regioninio parlamento nepriklausomybės paskelbimo, pranešime penktadienį sakė šalies premjerės Teresos May atstovas spaudai.
„Nepriklausomybės paskelbimas pagrįstas balsavimu, kuris Ispanijos teismo buvo pavadintas neteisėtu. Mes norime matyti, kad yra laikomasi teisinės valstybės įstatymų, gerbiama Ispanijos konstitucija ir išlaikytas Ispanijos teritorinis vientisumas“, – sakė atstovas.
