2019 09 11 /16:56

Katalonų separatistai Barselonoje rengia eitynes

Vis dar susiskaldę po nepavykusio bandymo 2017 metais atsiskirti nuo Ispanijos ir likus kelioms savaitėms iki teismas priims sprendimą dėl nepriklausomybės siekio lyderių likimo, Katalonijos separatistai trečiadienį Barselonoje rengia eitynes.
Katalonų aktyvistas Barselonoje
Katalonų aktyvistas Barselonoje / „Scanpix“/AP nuotr.
Temos: 2 Ispanija Katalonija

Rugsėjo 11-oji yra Katalonijos nacionalinė diena, kurią minimas 1714 metais ispanų įvykdytas Barselonos užėmimas.

Šios metinės, dar žinomos kaip „Diada“, visada buvo minimos daugelio katalonų, bet nuo 2012 metų vietos separatistai šia proga pradėjo rengti masinius mitingus, kuriuose praeityje dalyvaudavo iki milijono žmonių.

Šiemet demonstracija prasidės 17 val. 14 min. vietos (18 val. 14 min. Lietuvos) laiku Barselonoje esančioje Ispanijos aikštėje.

Eitynės rengiamos likus vos kelioms savaitėms iki Konstitucinis Teismas paskelbs verdiktą dvylikai separatistų lyderių, teisiamų už vaidmenį mėginus paskelbti Katalonijos nepriklausomybę ir savo veiksmais sukėlusių Ispanijoje rimčiausią politinę krizę per kelis dešimtmečius.

Rimčiausi kaltinimai – dėl sukilimo – pareikšti buvusiam Katalonijos viceprezidentui Orioliui Junquerasui ir dar aštuoniems asmenims. Prokurorai prašo, kad O.Junquerasas būtų pasiųstas už grotų 25 metams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oriolis Junquerasas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Oriolis Junquerasas

Katalonijos separatistų lyderiai ne vieną mėnesį mėgino parengti vieningą atsaką į teisėjų ruošiamus nuosprendžius, tačiau jie yra vis labiau susiskaldę dėl strategijos.

„Šių verdiktų išvakarėse svarbu, kad atrodytume stiprūs ir masiškai mobilizuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Elisenda Paluzie, protestą organizavusios įtakingos vietos prodemokratiškos grupės ANC pirmininkė.

Nuotaikos separatistų stovykloje labai skiriasi nuo tų, kurios tvyrojo prieš dvejus metus, kai Katalonijos vyriausybė prastūmė uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės.

Po šio 2017 metų spalio 1 dieną vykusio plebiscito, kurį lydėjo policijos smurtas, buvo neilgam paskelbta regiono nepriklausomybė.

Netrukus po šių įvykių dalis separatistų lyderių, pavyzdžiui, savanoriškoje tremtyje Belgijoje šiuo metu gyvenantis Katalonijos eksprezidentas Carlesas Puigdemont'as, pabėgo į užsienį, o likusieji areštinėje laukia nuosprendžio.

Nors separatistai tebekontroliuoja Katalonijos vyriausybę, jiems nepavyksta susitarti, kokiu būdu toliau siekti nepriklausomybės.

Nacionalinė diena, separatistinė darbotvarkė

Kadangi eitynėse dominuoja separatistinė darbotvarkė, dauguma pasisakančiųjų už Kataloniją Ispanijos sudėtyje, renginyje planuoja nedalyvauti.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas sakė, kad rugsėjo 11-oji yra „itin svarbi diena“ Katalonijai, bei teigė besitikintis, kad ji vėl suvienys visus katalonus.

„Tikėkimės, kad ateis diena, kai „Diada“ taps visų katalonų, o ne dalies jų, švente“, – sakė premjeras parlamente trečiadienį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas

Per demonstraciją dalyviai ketina suformuoti milžinišką žvaigždę, kuri, ANC teigimu, simbolizuos valstybę „ir bendras Katalonijos žmonių pastangas ginti savo apsisprendimo teisę“.

„Svarbu turėti vieningą strategiją, kuri leistų mums pasiekti nepriklausomybę. Pirmasis žingsnis bus užpildyti gatves rugsėjo 11 dieną“, – sakoma ANC pranešime.

Socialiniame tinkle „Twitter“ C.Puigdemont'as sakė, kad šios eitynės pademonstruos, jog Katalonų nepriklausomybės siekis yra gyvas.

„Šiandien dar kartą parodysime pasauliui, kad, nepaisant represijų, eisime toliau, kad turime teisę laisvai gyventi taikoje ir kad niekas už mus negali nuspręsti dėl mūsų ateities“, – pareiškė jis.

„Esame atsidūrę aklavietėje“

Tačiau praėjus dvejiems metams po bandymo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę dvi pagrindinės Kataloniją valdančios separatistinės partijos nesutaria, kuriuo keliu eiti toliau.

C.Puigdemont'o partija „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya) ragina eiti į „konfrontaciją“ su Madridu, jeigu Aukščiausiasis Teismas pripažins nepriklausomybės siekio lyderius kaltais.

Tačiau O.Junqueraso Katalonijos kairioji respublikonų partija (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) siūlo pradėti dialogą su Ispanijos centrine vyriausybe – mažiau priešiška separatistams po to, kai 2018 metų birželio mėnesį į valdžią atėjo P. Sanchezo socialistai.

Katalonijos viceprezidentas ir ERC narys Pere Aragonesas antradienį pareiškė, kad „kuo griežtesnės [bus] bausmės,.. tuo didesnis poreikis spręsti šį klausimą politiškai“.

Tuo metu 47 metų istorikas iš Figereso miesto Quimas Alvarado sakė nematantis priežasties dalyvauti eitynėse.

„Esame atsidūrę aklavietėje, ir aš bijau, kad ji yra amžina. Esu tikras, kad mano karta ir kita [karta] nepamatys nepriklausomybės“, – pridūrė jis.

Tuo metu radikalūs separatistai organizuoja kitą mitingą prie Katalonijos vietos parlamento rūmų, norėdami juos užimti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs