Ispanijos pareigūnai, šiomis dienomis paklausti apie Kataloniją, ilgai neiškenčia ir netrukus užsimena apie šalių demokratiškumo reitingus.
Tokie aiškinimai tapo tokie įprasti, kad įtakingas savaitraštis „The Economist“, kurio Demokratijos indekse Ispanija priskiriama prie 20 laisviausių demokratijų pasaulyje, prieš antradienį prasidėjusį teismo procesą šalies politikų ir diplomatų buvo minimas kone kasdien.
Didžiulis susidomėjimas
Prieš teismą antradienį stojo dvylika buvusių Katalonijos vyriausybės pareigūnų, įstatymų leidėjų ir aktyvistų.
Jie kaltinami sukilimu, maištu ir neteisėtų lėšų panaudojimu 2017-aisiais, kai surengė neteisėtą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, o vėliau paskelbė Katalonijos nepriklausomybės deklaraciją.
Pirėnų pusiasalyje, tiesa, vyksta ne tik teismas. Abi pusės stengiasi laimėti informacinį mūšį – Madride pabrėžiama, kokia demokratiška Ispanija, o separatistai nori įrodyti, kad centrinė valdžia negerbia žmogaus teisių.
Socialistui premjerui Pedro Sanchezui ir jo ministrams „The Economist“, jau 175 metus einančio leidinio, verdiktas – įrodymas, kokia Ispanijai svarbi demokratija.
Bet atskirti autonominį regioną nuo Ispanijos siekiantys Katalonijos lyderiai bylos nagrinėjimą laiko proga parodyti pasauliui, kad madridietiška demokratija pigi. P.Sanchezas su kompanija, žinoma, stengiasi kurti visiškai priešingą įvaizdį.
40-metei Ispanijos demokratijai šis teismo procesas yra vienas svarbiausių išbandymų jos istorijoje.
Ant kortos – tai, kokį naratyvą priims tarptautinė auditoriją. Į Madridą sekti bylą, kurios nagrinėjimas kelis mėnesius bus tiesiogiai transliuojamas per televiziją, atvyko daugiau nei 600 reporterių iš 150 žiniasklaidos priemonių. 50 jų – iš užsienio.
Šalyje, regis, sutariama dėl vieno: kad 40-metei Ispanijos demokratijai šis teismo procesas yra vienas svarbiausių išbandymų jos istorijoje.
Šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Carlosas Lesmesas praėjusią savaitę pareiškė: „Ši byla pati svarbiausia mūsų demokratijai.“
Kritika už per skystą poziciją
C.Lesmesas retai bendrauja su žiniasklaida, bet šįkart pasirodė spaudos konferencijoje, kurios metu vardijo argumentus, liudijančius Ispanijos teisėtvarkos sistemos tvirtumą.
Tarp tokių argumentų – ir kalėjimo bausmės įtakingiems politikams, ir dar 2010 metais paviešinti JAV diplomatų laiškai, kuriuose rašoma apie „aršiai nepriklausomus Ispanijos teismus“.
Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenys rodo, kad Ispanija 2014-2018 metais buvo 32 kartus pasmerkta už pilietinių teisių pažeidimus – mažiau nei Belgija (43) ir Prancūzija (62) bei daugiau nei Vokietija (22) ir Jungtinė Karalystė (18).
P.Sanchezas praėjusią savaitę pasirodė Europos Taryboje Strasbūre ir ten kalbėjo apie „modernią bei pažangią demokratiją“. Žinoma, neiškentė nė dviejų minučių ir paminėjo „The Economist“.
Ispanijos premjeras tikino, kad šalies demokratiškumą Madridas gali paremti „tikrais, objektyviais ir patikrinamais duomenimis“, o katalonų separatistus užsipuolė jų neminėdamas – esą jie „grindžia savo politinius projektus melagingais naratyvais, kurstančiais susiskaldymą ir neapykantą“.
Daugelio ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, žurnalistai šią savaitę sulaukė kvietimo atvykti į Ispanijos ambasadą ir išgirsti Madrido poziciją. Išsijuosę dirba ne tik diplomatai, bet ir politikos analitikai, o žiniasklaidai duomenų pateikiama kaip niekada daug.
Strategija visiškai kitokia nei tuo metu, kai premjero pareigas ėjo konservatorius Mariano Rajoy.
Pastarasis nesugebėjo apriboti krizės Katalonijoje ir apie šį regioną apskritai beveik nekalbėjo iki pat 2017 metų spalio 1-osios, kai buvo surengtas nelegalus referendumas.
Gi P.Sanchezas elgiasi drąsiau ir nebijo ginčyti su katalonais. Jam padeda užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas, jau seniai dalyvaujantis dialektinėje kovoje su separatistais.
Tiesa, premjero mūšiai tarptautinėje erdvėje kitokie nei namuose. Čia dešinioji opozicija kaltina socialistą „išdavyste“ – esą požiūris į derybas su katalonų valdžia per minkštas.
Savaitgalį Madride surengtoje didelėje demonstracijose opozicijos rėmėjai, taip pat ir naujos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ aktyvistai negailėjo kritikos vyriausybei.
Skaičiai, skaičiai, skaičiai
„Rajoy užsiėmė tradicine diplomatija. To įrodymas – faktas, kad niekas nepripažino trumpai gyvavusios Katalonijos nepriklausomybės“, – pastebi agentūros „Global Spain“, iš po Užsienio reikalų ministerijos sparno saugančios Ispanijos reputaciją svetur, vadovė Irene Lozano.
Ji pabrėžia, kad M.Rajoy ignoravo „viešosios diplomatijos“ poreikį ir leido katalonams netrukdomiems vystyti savą tarptautinį siužetą: „Separatistai pasauliui ėmė pasakoti savo įvykių versiją, neturėjusią nieko bendra su realybe.“
Kad paminėtų „The Economist“ ir šio leidinio Demokratijos indeksą, I.Lozano prireikė 15 minučių.
„Mes ne vien kovojame su katalonų pateikiama linija. Daug metų Ispanija neišnaudodavo potencialo, tad dabar reikia pasitempti – ES atsidūrusi kryžkelėje ir jai reikia Ispanijos proeuropietiškos valdžios bei žmonių“, – svarsto I.Lozano.
Žinoma, ispaniškos demokratijos reitingai aukšti ne tik pagal „The Economist“. Antai „Freedom House“ skaičiuoja, kad Ispanijoje demokratijos daugiau nei JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
O „Global Spain“ taip pat atkreipia dėmesį į gerus šalies rodiklius matuojant Regioninės valdžios indeksą. Ispanija yra antroje vietoje pagal decentralizaciją pasaulyje – kitaip tariant, valstybės regionai turi išties plačią autonomiją.
„Keturios mūsų šalies kalbos – ispanų, katalonų, baskų ir galisų – bei mūsų kultūros labai kruopščiai gerbiamos“, – tvirtino P.Sanchezas.
Aišku, katalonai kalba apie kitokius reitingus. Antai Eurobarometras skaičiuoja, kad patys ispanai abejoja, ar šalies teismai nepriklausomi, o „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Ispanija yra 41 vietoje iš 180.
„Žlugusi valstybė“
Katalonai taip pat užkūrę viešųjų ryšių kampaniją. Jie, pavyzdžiui, žurnalistams siūlo interviu su įkalintais teisiamaisiais, o regiono separatistinių politinių jėgų lyderiai irgi keliauja po pasaulį.
„Tai politinė byla, – sako Katalonijos diplomatijos vadovas Alfredas Boschas. – Ispanija parodė, kad yra pigi demokratija, pasiruošusi apeiti demokratinius ir teisinius procesus teritorinio darinio, kurį ji laiko tauta, vientisumo vardan.“
Didžiausios katalonų už nepriklausomybę pasisakančios pilietinės organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Jordi Cuixartas teigia, kad teismo procesas demaskuos Ispaniją pasaulio akyse.
„Čia pažeidžiamos žmogaus teisės, čia trūksta teismų nepriklausomybės ir neutralumo, taigi trūksta ir valdžių atskyrimo principo“, – „Politico“ parašė J.Cuixartas, kuris su dar 11 atsakovų kali nuo 2017 metų spalio.
Aktyvistas įsitikinęs, kad byla politinė ir kad jis persekiojamas dėl „taikių ir demokratinių savo principų“.
Prokurorai, siekiantys jį įkalinti 12 metų, tvirtina, kad J.Cuixartas buvo labai svarbus plano pažeidžiant Ispanijos konstituciją paskelbti Katalonijos nepriklausomybę autorius.
Nepriklausomybės šalininkų stovykla tarptautinėje erdvėje yra iškovojusi kelias pergales. Didžiausia jų – pernykštis Vokietijos teismo sprendimas atsisakyti išduoti buvusį Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą Madridui už sukilimo kurstymą.
Teismas tada nurodė, kad analogiškas nusižengimas Vokietijoje baudžiamas tik užfiksavus smurtinius veiksmus, o Katalonijoje esą ribą peržengiančių neramumų. Tiesa, C.Puigdemont'as gali būti išsiųstas į Ispaniją dėl kitų kaltinimų – valstybės lėšų švaistymu.
Ispanijos teisėjas vėliau atšaukė prašymą išduoti C.Puigdemont'ą ir kitus šalį palikusius separatistus. Visi jie neliudys Aukščiausiajame Teisme – aukščiausio rango separatistas čia bus buvęs C.Puigdemont'o pavaduotojas Oriolas Junqueras.
