„Niekas neturi teisės aptarinėti to, kas liečia mūsų užsienio santykius“, – sakė ministras lankydamasis Paryžiuje ir ragindamas pradėti „dialogą, kuris būtų pagrįstas aiškiu pagrindu“ dėl kaltinimų Katarui ekstremistinių grupuočių rėmimu.
„Kataras nori susėsti ir derėtis apie viską, kas susiję su Įlankos saugumu“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Ši diplomatinė krizė yra didžiausia regione nuo 1990 metų Irako invazijos į Kuveitą bei vėlesnio Persijos įlankos karo.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas nutraukė ryšius su Kataru dėl jo įtariamos paramos kovotojams ir ryšių su Iranu, nurodė per dvi savaites išvykti jo piliečiams ir nutraukė susisiekimą su šia šalimi oro, jūra ir sausuma.
Dujų turtingame Katare veikia didelė JAV karinė bazė. Ši šalis taps 2022 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke.
Britai reiškia susirūpinimą
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl grupės arabų valstybių sankcijų Katarui.
„Aš raginu jas (arabų šalis) imtis skubių priemonių padėčiai sušvelninti ir per tarpininkus rasti sprendimą“, – sakoma B.Johnsono pareiškime, kurį paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija.
„Man nerimą kelia kai kurie staigūs veiksmai, kurių ėmėsi Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Egiptas ir Bahreinas prieš svarbų partnerį“, – nurodė B.Johnsonas.
Jis taip pat paragino arabų šalis „sumažinti blokadą“, kuri taikoma Katarui.
