Kaip rašo Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portalas, birželio 5-ąją Kazachstane vyksta referendumas dėl Konstitucijos pataisų.
Šalies piliečiams reikia atsakyti į vieną klausimą: „Ar sutinkate su Kazachstano Respublikos Konstitucijos pataisomis ir papildymais, išdėstytais Kazachstano Respublikos įstatymo projekte „Dėl Kazachstano Respublikos Konstitucijos pakeitimų ir papildymų“, paskelbtame žiniasklaidoje 2022 metų gegužės 6 dieną?“
Kodėl paskelbtas referendumas?
Referendumas rengiamas K.Ž.Tokajevo iniciatyva.
Kreipimesi į visuomenę jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisų tikslas – sukurti „naują Kazachstaną“.
Kaip aiškino gegužės 30 dieną nuotoliniu būdu vykusios Kazachstano ambasados Vokietijoje organizuotos apskritojo stalo diskusijos, skirtos artėjančiam referendumui, dalyviai, reformų poreikį padiktavo tragiški įvykiai šalyje šių metų sausį, rašoma interneto portale „Deutsche Welle“.
Tada per masinius protestus, kurie peraugo į riaušes ir ginkluotus susirėmimus, oficialiais duomenimis, žuvo 230 žmonių, tarp jų 19 kariškių ir saugumo pareigūnų, buvo užimti valdžios pastatai, Almatos oro uostas, apiplėštos parduotuvės.
Kokie pakeitimai siūlomi?
Kazachstano Konstitucijoje siūlomi 56 pakeitimai.
Jie susiję su trečdaliu pagrindinio valstybės įstatymo straipsnių.
Tarp reikšmingiausių yra draudimas šalies prezidentui priklausyti bet kuriai partijai, užimti valstybinius postus ir eiti viešąsias pareigas artimiausiems prezidento giminaičiams.
Taip pat siūloma mišri nacionalinių ir vietos rinkimų sistema. 70 procentų parlamento narių turėtų būti renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, o 30 procentų – pagal mažoritarinę rinkimų sistemą.
Be to, kaip nurodoma „Deutsche Welle“ publikacijoje, siūloma numatyti galimybę nepartiniams piliečiams kandidatuoti į parlamentą nacionaliniu ir regioniniu lygiu, taip pat atkurti Kazachstano Konstitucinį Teismą.
Ko tikėtis po referendumo?
Kaip minėtoje apvalaus stalo diskusijoje pažymėjo Kazachstano ambasadorius Vokietijoje Daurenas Karipovas, „naujojo Kazachstano“ koncepcija remiasi reformomis, kurios padarys šalį prezidentine respublika su stipriu parlamentu.
Friedricho Eberto fondo regioninis direktorius Kazachstane ir Uzbekistane Christophas Mohra sakė, kad Kazachstano Konstitucijos pataisų tikslas yra „super prezidentinės valdymo sistemos pavertimas prezidentine-parlamentine“.
C.Mohro teigimu, dešimtmečius Kazachstano ekonomika augo, bet naudos iš to turėjo tik elitas.
Netolygus išteklių ir socialinių resursų paskirstymas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių sausį daugelyje Kazachstano miestų vykusius masinius protestus, kurie virto riaušėmis.
„Dabar svarbu ne tik priimti Konstitucijos pataisas, bet ir pradėti diegti naujoves. Ir tai turėtų vykti valstybės bei pilietinės visuomenės dialogo fone“, – „Deutsche Welle“ cituoja C.Mohrą.
Kazachstano politologas Andrejus Čebotarevas sakė, kad Kazachstane visą tą laiką egzistavo griežta uždara politinė sistema.
Pasak jo, vienas to įrodymų buvo partijų skaičiaus mažėjimas – dabar jų registruotos vos penkios.
Sistema, politologo žodžiais, pradėjo atsiverti tik 2018 metais, kai buvo priimtas įstatymas dėl taikių susirinkimų, o dabar vykstantis referendumas esą logiška šio proceso tąsa.
A.Čebotarevas aiškino, kad vienas iš gerų dalykų, kad pritarus pataisoms, eiliniai piliečiai turės galimybę dalyvauti politiniuose procesuose, o partijos – vystytis.
Pagal siūlomas Kazachstano Konstitucijos pataisas, barjeras partijoms patekti į parlamentą būtų sumažintas nuo septynių iki penkių procentų, partijų registracijai reikalingų rinkėjų parašų skaičius mažėtų nuo 20 iki 5 tūkstančių, būtų supaprastinta ir partijų registracijos procedūra, nurodoma „Deutsche Welle“ straipsnyje.
Dėl ko kritikuoja Kazachstaną?
Kaip diskusijoje aiškino Kazachstano visuomenės veikėjas, buvęs parlamentaras Muratas Abenovas, šalies Konstitucija keista jau keturis kartus.
Tačiau, kaip sakė jis, „tos pataisos visada buvo nukreiptos į centralizuotos valstybės stiprinimą, o regionai neturėjo laisvės“.
M.Abenovas teigė, esą pirmą sykį Konstituciją norima keisti decentralizacijos link, kad paprasti kazachai galėtų dalyvauti politikoje tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygiu.
Jo nuomone, jeigu referendume bus pritarta Konstitucijos pataisoms, vietos valdžia taps savarankiškesnė, pasikeis santykiai tarp parlamento rūmų ir prezidento kompetencija.
„Anksčiau buvo siekiama išplėsti valstybės vadovo galias, tačiau šį kartą – ne. Visų pirma, pagal siūlomas pataisas prezidentas neturi teisės savarankiškai atleisti akimų (vietinės vykdomosios valdžios vadovai Kazachstane – 15min) ar panaikinti jų sprendimų“, – sakė M.Abenovas.
Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centro ekspertės Beate Eschment teigimu, šių pataisų įgyvendinimas yra labai svarbus.
Ypač kalbant apie prezidento galias, eilinių piliečių dalyvavimą politiniuose procesuose, naujų politinių partijų atsiradimą.
„Neabejoju, kad Kazachstano žmonės pritars pataisoms. Abejoju, kad jos bus iki galo įgyvendintos, pavyzdžiui, kad prezidento artimiesiems tikrai bus atimta galimybė daryti įtaką politikai. Arba kad Kazachstane pasikeis situacija dėl smurto artimoje aplinkoje, kurio aukos yra moterys“, – sakė ekspertė.
Anot B.Eschment, po sausio įvykių K.Ž.Tokajevas nežengė „didelio žingsnio, kurio iš jo buvo tikimasi, bet galbūt jam pavyks žengti daug mažų žingsnelių, kurie ves Kazachstaną prie reikiamų pokyčių“.
Kai kurie kritikai abejoja, ar referendume priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos tikrai pakeis Kazachstano autoritarinę valdymo sistemą, kuri buvo sukurta per dešimtmečius N.Nazarbajevo valdymo.
Anksčiau daugelis kalbėjo, kad K.Ž.Tokajevas Kazachstaną valdė N.Nazarbajevo šešėlyje, o dabar apžvalgininkai teigia, jog po sausį Kazachstane įvykusių protestų jam pavyko sustiprinti savo pozicijas.
Tada K.Ž.Tokajevas pasikvietė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalis nares (be Kazachstano šiai organizacijai priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kirgizija, Tadžikistanas – 15min) ir, numalšinus riaušes, atėmė iš N.Nazarbajevo ir iš jo aplinkos likusius valdžios likučius.
Iš pareigų nušalinti trys pirmojo Kazachstano prezidento žentai, jo sūnėnas ir kiti giminaičiai.
-
Kazachstano prezidentas atmeta raginimus pradėti tarptautinį tyrimą dėl krizės šalyje
-
Kazachstano prezidentas apkarpė savo pirmtako įgaliojimus
-
V.Putinas išreiškė palaikymą Kazachstano prezidentui per pirmąjį susitikimą po neramumų
-
Kazachai pagerbė kruvinų neramumų aukas
-
Kazachstane suimtas turto pasisavinimu įtariamas buvusio šalies lyderio sūnėnas
-
Kazachstanas nenori likti už geležinės uždangos
-
Kazachstanas blokuos Rusijos televizijos laidų vedėją dėl pasisakymų apie Ukrainą
