Penktadienį, pirmąją proveržio neatnešusių derybų dieną, Almatoje tebuvo pasiektas susitarimas susitikti dar kartą, o Vakarų šalių pareigūnai pripažino, kad pozicijos iki šiol smarkiai skiriasi.
Liko neatsakyta į pagrindinį klausimą – ar Iranas priims kai kuriuos reikalavimus, susijusius su jo branduoline programa, mainais į sušvelninimus sankcijose, nuo kurių šiitiškos respublikos ekonomika kentėjo pastaruosius dvejus metus.
Derybos šeštadienį prasidėjo dvišalėmis ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton ir Irano vyriausiojo derybininko Saeed Jalili diskusijomis, nurodė Irano ir Vakarų pareigūnai.
„Per ponios Ashton ir daktaro Saeedo Jalili susitikimą šį rytą buvo išsamiai aptarta naujausia padėtis derybose ir įvairūs kiekvienos pusės pozicijų aspektai, – sakė vienas Irano pareigūnas. – Abi pusės taip pat apsikeitė požiūriais dėl galimybės pasiekti pažangą derybų kelyje.“
Irano delegacija dar atskirai susitiko su Kinijos ir Prancūzijos diplomatais.
Vėliau pasaulio galiūnių – penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių (JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos) ir Vokietijos – delegacija, vadovaujama C.Ashton, nuėjo į plenarinį posėdį, kuriame kartu su Irano delegacija tikimasi užbaigti derybas Kazachstano sostinėje Almatoje.
Šio dviejų dienų susitikimu Almatoje, penktuoju per pastaruosius dvejus metus, siekiama įtikinti Teheraną padaryti nuolaidų savo branduolinėje programoje, tuomet būtų atsisakyta JT sankcijų Iranui.
Iranas atkakliai tvirtina, kad tarptautinė bendruomenė turi pripažinti jo teisę sodrinti uraną ir reikalauja, kad ši sąlyga būtų patenkinta bet kokiame susitarime.
Tuo tarpu galingosios šalys teigia, kad pirmąjį žingsnį turi žengti Iranas. Jos reikalauja, kad šiitiška respublika liautųsi gaminti smarkiai prisodrintą uraną ir uždarytų požeminį Fordo branduolinį kompleksą, kur yra vykdoma ši veikla, argumentuodamos, jog tik atlikus šiuos žingsnius būtų galima pripažinti kokias nors Irano branduolines teises.
Iranas neigia siekiantis pasigaminti atominių bombų ir argumentuoja, kad jo branduolinė programa visiškai taiki, energetikos ir medicinos poreikiams patenkinti.
Kaip pranešama, buvo pasiūlyta grąžinti Iranui teisę prekiauti kai kuriais brangiaisiais metalais ir vykdyti nedidelius finansinius pervedimus, kurie dabar yra uždrausti pagal tarptautines sankcijas. Tačiau Teheranas sako, kad iš jo per daug prašoma ir per mažai siūloma mainais.
