Trečiadienį šį teisės aktą vienbalsiai patvirtino šalies parlamento žemieji rūmai – Mažilisas, ir dabar jis siunčiamas pasirašyti valstybės vadovui.
Pagal įstatymus, valstybės vadovas per mėnesį privalo pasirašyti parlamento priimtą įstatymą arba jį atmesti, paskelbdamas veto. Per šį laiką jis turi teisę Konstitucinio teismo paklausti, ar dokumentas atitinka pagrindinį įstatymą.
Deputatų patvirtintas įstatymas tikriausiai iškels naujų klausimų dėl N.Nazarbajevo, kuris vadovauja Kazachstanui nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, ateities. Kritikai kaltina šį politikos veteraną dėl autokratiškų tendencijų ir teigia, kad jis siekia tapti prezidentu iki gyvos galvos.
Buvęs aukštas Komunistų partijos pareigūnas N.Nazarbajevas vadovauja energetikos išteklių turtingai Centrinės Azijos šaliai nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.„Pasiūlytos pataisos buvo sukurtos, atsižvelgiant į pirmojo Kazachstano prezidento istorinę misiją“, – Mažilise sakė Rozakulas Chalmuradovas, vienas iš įstatymo iniciatorių.
Taip pat nagrinėjamas klausimas įsteigti Tautos lyderio muziejų ir pastatyti jo biustą sostinėje Astanoje, sakė jis.
Drauge deputatai ketina įvesti priemones įstatymais ginti pirmojo šalies prezidento – Tautos lyderio garbę ir orumą.
Respublikos Baudžiamąjį kodeksą numatoma papildyti nauja norma atsakomybės už kliūčių pirmojo prezidento – Tautos lyderio veiklai darymą, jo atvaizdo sugadinimą, viešą jo įžeidimą ir pasikėsinimą į jo garbę ir orumą, jo biografijos faktų iškreipimą.
„Tokie veiksmai bus persekiojami pagal įstatymus“, – pabrėžė R.Chalmuradovas.
Pasikėsinimą į Tautos lyderio gyvybę numatoma priskirti prie teroristinių nusikaltimų kategorijos.
„Atsižvelgiant į didelę politinę Tautos lyderio svarbą valstybei ir visuomenei ir jo tolesnį indėlį į Kazachstano raidą, pasikėsinimą į Tautos lyderio gyvybę dera priskirti prie teroristinių nusikaltimų kategorijos“, – sakė Mažiliso deputatas Rachmetas Mukaševas, pristatydamas įstatymų projektus dėl Tautos lyderio.
Gegužės 5 dieną priimti šį teisės aktą pasiūlė R.Chalmuradovas ir du kiti deputatai iš valdančiosios partijos „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“), kurie N.Nazarbajevą prilygino istoriniams veikėjams, tokiems kaip George'as Washingtonas, Mustafa Kemalis Ataturkas ir Mahatma Gandhis.
„Tautos lyderiui negalėtų būti taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė už veiksmus, atliktus esant prezidento poste“, – sakė deputatas Amzebekas Žolšibekovas.
Buvęs aukštas Komunistų partijos pareigūnas N.Nazarbajevas vadovauja energetikos išteklių turtingai Centrinės Azijos šaliai nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais ir iki šiol beveik nekalbėjo apie valdžios perdavimą.
Dabartinė N.Nazarbajevo, kuriam šią liepą sukaks 70 metų, kadencija baigsis 2012 metais, tačiau Kazachstano parlamentas prieš trejus metus nusprendė, kad pirmasis valstybės vadovas turi teisę balotiruotis į aukščiausią valstybės postą šalyje neribotą skaičių kartų.
N.Nazarbajevas yra partijos „Nur Otan“ lyderis. Ši partija užima visas 98 partijoms skirtas vietas Mažilise, kuriame yra 107 deputatai. Be to, valdančiosios partijos atstovai užima visus svarbiausius postus valstybės vadovo administracijoje, vyriausybėje, ministerijose ir žinybose, vietos valdžios institucijose.
Šiuo metu prezidento įgaliojimų terminas Kazachstane – septyneri metai, o nuo 2012 metų jis bus sumažintas iki penkerių metų.
Pirmą kartą N.Nazarbajevas buvo išrinktas Kazachstano prezidentu prieš 20 metų, kai Kazachija dar buvo respublika SSRS sudėtyje, – 1990 metų balandžio 24 dieną. Tuometinė Kazachstano SSR Aukščiausioji taryba įvedė prezidento instituciją, ir respublikos komunistų partijos CK pirmąjį sekretorių N.Nazarbajevą, kuriam tada buvo 49 metai, deputatai išrinko respublikos prezidentu.
Po to N.Nazarbajevą šalies piliečiai dar kelis kartus išrinko jau nepriklausomo Kazachstano vadovu per visuotinius tiesioginius rinkimus – tai įvyko 1991, 1999 ir 2005 metais. 1995 metais jo Kazachstano prezidento įgaliojimai buvo pratęsti, remiantis referendumo rezultatais.
Kazachstanas save pristato kaip klestinčią ir užsienio investicijoms palankią šalį, tačiau žmogaus teisių aktyvistai dažnai kritikuoja vyriausybės veiksmus, ypač nukreiptus prieš žiniasklaidos arba interneto laisvę.
Kazachstanas šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Jis tapo pirma šias pareigas einančia buvusia Sovietų Sąjungos respublika.
