N.Nazarbaevas antradienį pasirašė įsaką, skelbiantį jo prezidentinių įgaliojimų pabaigą nuo kovo 20-osios. Pagal šalies konstituciją prezidento įgaliojimai perėjo Senato pirmininkui Q.-J.Tokajevui – jis šiame poste turėtų dirbti iki išrinkto prezidento kadencijos pabaigos 2020 metų balandį.
Po trečiadienį įvykusios savo inauguracijos Q.-J.Tokajevas pasiūlė pervadinti sostinę pasitraukusio lyderio, pradėjusio vadovauti Kazachstanui dar prieš šaliai įgyjant nepriklausomybę, kai 1991-aisiais subyrėjo Sovietų Sąjunga, garbei. Parlamentas tą pačią dieną priėmė įstatymą dėl atitinkamo šalies konstitucijos pakeitimo.
Ketvirtadienį ir penktadienį Astanoje ir didžiausiame šalies mieste Almatoje vyko nepritariančiųjų sostinės pervadinimui protestai. Pasak įvykių liudininkų, Astanoje saugumo pajėgos sulaikė apie 60, o Almatoje – apie 20 žmonių. Šių miestų policija pranešimų apie areštus nekomentavo.
Astana, įkurta 1830 metais kaip kazokų gyvenvietė, iš pradžių vadinosi Akmolinskas. 1961-aisiais miestas buvo pervadintas Celinogradu, o 1992-1998 metais turėjo Akmolos pavadinimą.
1997 metų gruodį N.Nazarbajevo iniciatyva Kazachstano sostinė buvo perkelta iš Almatos į Akmolą, iš mažo provincinio miestelio pavirtusią šiuolaikišku didmiesčiu. Kitų metų gegužę miestas buvo pervadintas Astana.
Jo pavadinimas iš kazachų kalbos verčiamas kaip „sostinė“ – taigi, ilgą laiką buvo spėliojama, kad anksčiau ar vėliau miestas bus pervadintas jo viziją sukūrusio lyderio garbei.
Kazachstano politikai ir visuomenės veikėjai anksčiau jau ne kartą siūlė pervadinti miestą N.Nazarbaevo garbei. Vėliausias toks bandymas buvo 2016 metais, tačiau valstybės vadovas nesutiko to padaryti.
