„Prisaikdinimo datą nustatyti 2019 metų birželio 12 dieną“, – per Centrinės rinkimų komisijos posėdį pranešė jos narė Lyazzat Suleymen.
Šalies rinkimų komisija anksčiau pirmadienį pranešė, kad K.-J.Tokajevas laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus gavęs 70,76 proc. balsų. Už jo artimiausią varžovą Amirjaną Qosanovą balsavo 16,2 proc. rinkėjų.
Niekas neabejojo karjeros diplomato K.-J.Tokajevo pergale, kai jį parėmė galingasis Nursultanas Nazarbaevas, valdęs vidurio Azijoje įsikūrusį Kazachstaną pastaruosius tris dešimtmečius, bet kovo mėnesį netikėtai paskelbęs atsistatydinantis.
Preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas sekmadienio rinkimuose siekė 77,4 procento.
Tačiau rinkimų dieną daugiausia musulmoniškoje šalyje vyko didžiausi per pastaruosius trejus metus protestai; demonstrantai ragino boikotuoti balsavimą, kurį vadino iš anksto sutartu.
Prieš balsavimą valdžia sustiprino opozicijos kontrolę, teismai protestuotojams skyrė trumpas arešto bausmes, policija vykdė kratas aktyvistų namuose.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad sekmadienį buvo sulaikyti apie 500 žmonių. Viceministras Maratas Kozhaevas apkaltino „radikalius elementus“ organizavus nesankcionuotus mitingus.
Balsavimą stebėjusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos atstovai pirmadienį pareiškė, kad per rinkimus Kazachstane buvo pademonstruota nepakankama pagarba demokratijai.
„Pagarbos pagrindinėms teisėms stygius, įskaitant taikių protestuotojų sulaikymus ir plataus masto balsavimo pažeidimus rinkimų dieną demonstruoja nepakankamą pagarbą demokratiniams standartams“, – sekmadienio rinkimus komentavo ESBO stebėtojai.
N.Nazarbaevo atsistatydinimas kovą ir K.-J.Tokajevo paskelbimas įpėdiniu šokiravo kazachus, gyvenusius prie jo valdžios dar nuo sovietų laikų.
Tačiau 78-ių N.Nazarbaevas, pavertęs 18 mln. gyventojų turinčią šalį viena energetikos lyderių regione ir pasižymėjęs maža tolerancija opozicijai, turėtų išsaugoti įtaką politikos užkulisiuose.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nėra pripažinusi visiškai demokratiškais nė vienų rinkimų Kazachstane. Į sekmadienį vykusius rinkimus ESBO atsiuntė daugiau nei 300 stebėtojų.
Pasak ESBO stebėtojų, šie rinkimai, kurie buvo pirmieji šiuolaikinėje Kazachstano istorijoje be N.Nazarbaevo, buvo galimybė pasiekti šalyje politinių pokyčių.
Tačiau ESBO stebėtojai atkreipė dėmesį, kad šalyje nebuvo daug tikros rinkimų kampanijos, o pats balsavimas vyko valdančiosios partijos dominuojamoje politinėje aplinkoje.
Rinkimų dieną buvo nesklandumų, tad „negalėjo būti garantuotas sąžiningas balsų skaičiavimas“, o protestuotojų ir žurnalistų sulaikymai buvo konstitucinių laisvių pažeidimas, pabrėžė ESBO.
„Naujasis prezidentas ir pareigūnai turėtų išnaudoti šią progą, sustiprinti pasitikėjimą institucijomis ir patenkinti žmonių lūkesčius“, – sakė ESBO misijos vadovas Georgijus Ceretelis.
