Pasiruošimo krizei planą ruošia ekstremalių situacijų tarnybos, kariuomenė, epidemiologai ir kiti sveikatos ekspertai. Tai greičiausiai bus „Day Zero“ planas, kai šešių užtvankų rezervuaro sistemoje vandens lygis nukrenta iki 13,5 proc. pajėgumo.
Manoma, kad šį kritinį lygį Keiptaunas pasieks balandžio 16 dieną, ir tuomet inžinieriai uždarys vožtuvus maždaug pusei milijono namų ūkių – 75 proc. viso miesto.
Ekspertai sako, kad daugeliui žmonių tai bus itin nemaloni padėtis – kai jie atsuks čiaupus, o juose nebus nė lašo vandens.
Vietoje čiaupų mieste bus įrengta 200 vietų, kur gyventojai galės pasisemti vandens. Vienam žmogui per dieną bus skirta po 25 litrus vandens.
Tai bus labai skausminga ir miesto biudžetui. Skaičiuojama, kad tokios naujos sistemos pastatymas per tris mėnesius kainuos 17 mln. dolerių. Be to, vanduo bus dalijamas nemokamai, o ne pardavinėjamas, o dėl to bus prarasta nemažai pajamų – 1,4 mlrd. randų (83 mln. dolerių).
„Visas miesto biudžetas yra 40 mlrd. randų, taigi tai mūsų nesunaikins, tačiau diskomfortas bus didelis“, – sakė miesto mero pavaduotojas Ianas Neilsonas. Jis pridūrė, kad namie vonioje nesimaudė jau metus.
„Didesnis iššūkis yra užtikrinti, kad ekonomika nesugriūtų. Mums reikia, kad verslas ir toliau dirbtų. Akivaizdu, kad įtaka bus didelė, priklausomai nuo to, kaip ilgai tai tęsis“, – pridūrė jis.
I.Neisono teigimu, „Day Zero“ scenarijaus galima išvengti. Mažesnis vandens spaudimas čiaupuose ir informacinė kampanija padėjo sumažinti kasdien miesto suvartojamą vandens kiekį nuo 1,2 mln. litrų iki 540 tūkst. litrų. Jeigu suvartojimą pavyktų sumažinti dar 25 proc., čiaupų nereikės išjungti iki pat lietaus sezono, kuris prasideda gegužę.
Tačiau jokios garantijos nėra. Sausra Keiptauną kankina jau trejus metus iš eilės, ir tradiciniai sezonai bei jiems būdingi orai keičiasi.
