Keiptauno, kuriame gyvena 4 mln. žmonių, merė Patricia De Lille šią savaitę įspėjo: jei žmonės netaupys vandens, iš čiaupų jis bėgti nustos jau greitai. Jei tiksliai – balandžio 22 dieną.
Dar prieš kelias savaites vadinamąja „Nuline diena“ („Day Zero“) buvo nustatyta balandžio 29-oji, bet dabar ji paankstinta. Mat Keiptauno gyventojai ne taupo vandenį, o jo suvartoja dar daugiau nei anksčiau.
Tad dabar rezervuaruose vandens kasdien vis mažiau ir, jei niekas nesikeis, jis išseks jau mažiau nei po 90 dienų.
„Taip, mums baigiasi vanduo. Kai kurie žmonės mano, kad miesto valdžia mums meluoja, nes nori išplauti pinigų, bet šiuo metu rezervuaruose, iš kurių gauname vandenį, jo liko vos 16 proc.
Aš pati tikrai žinau, kad nenoriu stovėti eilėse prie vandens“, – 15min teigė Keiptaune su šeima gyvenanti televizijos SABC žurnalistė A.Barbier.
Neplauta galva – sveikintinas vaizdas
Aišku, Keiptaunas pasibaigus vandeniui nebus absoliučiai „sausas“. Daugeliu atvejų rezervuarai negali būti ištuštinti iki paskutinio lašo – nuosėdos, dumblas, šiukšlės reiškia, kad paskutiniai 10 proc. vandens rezervuaruose ir taip nenaudojami.
Tačiau jei vanduo nustos bėgti iš čiaupų, situacija Keiptaune virs kone apokaliptine. Gyventojai turės keliauti į vieną iš maždaug 200 municipalinių vandens punktų, kur galės pasiimti daugiausia 25 litrus vandens per dieną.
Vandens punktus saugos ginkluoti sargybiniai, kurie bandys užtikrinti ramybę ir neleis niekam išsinešti daugiau vandens, nei priklauso.
Kol kas vienam namų ūkio gyventojui Keiptaune leidžiama sunaudoti 87 litrus vandens per dieną.
Daugeliui žmonių tai reiškia stovėjimą duše ne ilgiau nei dvi minutes, jokių darbelių sode, neplautus automobilius ir tik prispyrus būtinybei tualete nuleidžiamą vandenį.
Vonios vanduo, kur tik įmanoma, perdirbamas. Išjungtos skalbimo mašinos, indaplovės.
Neplauti, riebaluoti plaukai dabar yra pilietiškumo simbolis, o viešuosiuose tualetuose prikabinta įspėjimų: „Leiskite prinokti.“
Neplauti, riebaluoti plaukai dabar yra pilietiškumo simbolis, o viešuosiuose tualetuose prikabinta įspėjimų: „Leiskite prinokti.“
Vis dėlto net griežtos rekomendacijos riboti sunaudojamo vandens kiekį veikia tik iš dalies.
Skaičiuojama, kad vos 54 proc. Keiptauno gyventojų kasdien sunaudoja 87 ar mažiau litrų vandens.
Ir nors miesto valdžia jau prieš mėnesį prabilo apie pinigines baudas namų ūkiams, sunaudojantiems daugiau nei 10,5 tūkst. litrų vandens per mėnesį, užtikrinti, kad tvarkos būtų laikomasi, nesugebama. O kainą jau netrukus gali mokėti visi.
Gyventojų – vis daugiau
Ar būsimų problemų nebuvo įmanoma numatyti? Argi grėsmė, kad Keiptaune gali išsekti vanduo, iškilo tik dabar?
Ir taip, ir ne. Taip, miesto planuotojai jau seniai pabrėžia, esą rezervuarai, iš kurių tiekiamas vanduo Keiptaunui, nėra pakankamai dideli, kad vandens užtektų čia gyvenantiems žmonėms. O gyventojų skaičius per 20 metų padvigubėjo.
„Keiptaunas galbūt yra nuostabiausias miestas pasaulyje – čia puiki infrastruktūra, čia tikrai „pirmasis pasaulis“. Aišku, yra lūšnynų, skurdžių rajonų. Bet čia nuolat plūsta tūkstančiai žmonių, nes Keiptaune galima užsidirbti, iškilti.
Tai iš dalies ir yra dabartinių problemų šaltinis – Vakarų Kapas negali atlaikyti tokio žmonių antplūdžio“, – 15min pasakojo vietos žurnalistė A.Barbier.
Keiptaunui telieka neramiai laukti gegužės, kai turėtų prasidėti lietaus sezonas.
Tačiau klimatologai tvirtina, kad jau trejus metus užsitęsusi sausra yra neeilinis reiškinys – esą sutriktų net geriausiai suplanuotas vandens tiekimas.
Dabar Keiptaunas bando pasivyti realybę – skubiai ir brangiai įrengiamos vandens gėlinimo gamyklos, taip pat stengiamasi pasiekti požeminius vandens telkinius.
Tiesa, iki „Nulinės dienos“ – balandžio 22-osios naujosios sistemos dar neveiks, tad problemų tikrai kils.
Tad Keiptaunui telieka neramiai laukti gegužės, kai turėtų prasidėti lietaus sezonas. Arba melstis – pernai miesto merė Patricia de Lille paragino žmones būtent melstis, kad ateitų lietus.
„Būtina pripažinti, kad įspėjimus ėmėme girdėti dar prieš dešimtmetį. Dar daugiau grėsmingų prognozių buvo maždaug prieš dvejus metus. Bet mes rimtai jų nevertinome – bent jau mano šeima. Turiu omeny, juk kaip gali baigtis vanduo Keiptaune? Neįmanoma!“ – pridūrė A.Barbier.
Ne socialistė, o buržujė
Pasirodo, įmanoma – ir Keiptauno gyventoja to neslepia. Ji su šeimynykščiais perdirba vandenį, po dušu lenda ne pavieniui, o, pavyzdžiui, dviese. Su vaikais – trise. Namuose – jau šimtai geriamojo vandens buteliukų.
„Kai žinau, kad ateis svečių, visada jiems pasakau atsinešti savo nuotekų ir jomis nuleisti vandenį mūsų tualete. Mes taip pat jau nebegeriame vandens iš čiaupo, nors jis Keiptaune labai švarus ir sveikas“, – 15min tvirtino Abra.
Moters teigimu, Keiptaune vaikams į mokyklą leidžiama eiti vilkint vadinamąsias „sausros uniformas“. Tai reiškia, kad moksleiviai gali vilkėti vieną aprangą visą dieną – ir per, pavyzdžiui, matematikos, ir per fizinio lavinimo pamokas.
Vakare namuose vaikų tėvams reikalingas tik vienas skalbimas – taip irgi taupomas vanduo. Žmonės taip pat raginami nesemti vandens iš šulinių.
„Čia tokia košė! Ir aš beprotiškai bijau eilių prie vandens. Aišku, čia mano snobiškoji pusė. Maniau, kad esu socialistė, tačiau dabar, kai kėsinamasi į mano patogumus, akivaizdu, jog esu didesnė buržujė, nei galvojau.
Juk prie vandens eilėse stovės visi – ir turtingi, ir skurstantys. Nebus svarbu, kiek kas sumoka mokesčių. Niekas neturi tam laiko!“ – teigė A.Barbier.
Moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad į pietinę PAR pakrantę ir konkrečiai Keiptauną jau netrukus turėtų pradėti plūsti turistai. Vasario ir kovo mėnesiais čia puikus oras, tad žmonių atkeliauja ypač daug.
„Bet tai irgi prisidės prie problemų, nors ir nežinau, kaip ribojimai paveiks viešbučius ir kelionių organizatorius.
Asmeniškai manau, kad turistams šiuo metu reikėtų uždrausti atvykti į PAR, bet tuo pat metu jų išlaidos sudaro didelę dalį mūsų šalies bendrojo vidaus produkto“, – tvirtino A.Barbier.