„Atvykau iš Kijevo. Išgirdau sprogimus šalia savo namų... ir greitai susikroviau daiktus. Beveik viską pasiėmiau su savimi“, – sakė Kijevo politechnikos instituto dėstytoja 36 metų Olha, prisistačiusi tik vardu.
Ji buvo viena iš maždaug 200 ukrainiečių pabėgėlių, nakčiai įsikūrusių geležinkelio stotyje Lenkijos pietrytiniame Peremislio mieste, vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Šią grupę sudarė daugiausia moterys. Jos užėmė beveik visas sėdimas vietas geležinkelio stoties laukimo salėse, kitos gulėjo ant geltonų sulankstomų lovų šalia savo lagaminų. Daugelis jų neramiai naršė telefonuose, sekdamos naujienas iš fronto.
„Čia jaučiuosi saugi, bet negaliu negalvoti apie mano artimuosius ir draugus. Daugumai jų gresia pavojus, jie negali taip greitai išvykti“, – kalbėjo Olha, planuojanti vykti pas savo draugą į Šveicariją.
„Priešakyje mūsų laukia dar daug kovų, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris. – Ukraina nėra Rusija“.
Stotyje taip pat buvo daug pareigūnų iš įvairių struktūrų, įskaitant policiją ir kariuomenę, vaišinusių atvykėlius sriuba.
Stotyje prisiglaudusiems žmonėms taip pat buvo dalijamos lenkiškos spurgos, šalyje tradiciškai valgomos per vadinamąjį riebųjį ketvirtadienį – paskutinį ketvirtadienį prieš gavėnią.
„Priešakyje mūsų laukia dar daug kovų, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris. – Ukraina nėra Rusija“.
„Gyvenimas pasikeitė per pusdienį“
Kiti pareigūnai prie stalo registravo žmones ir padėjo jiems užsisakyti bilietus tolimesnei kelionei.
Neramiai po stotį pirmyn ir atgal vaikščiojęs Konstantinas sakė, kad jį palikti tėvynę paskatino sprogdinimai ir kiti „labai baisūs dalykai“ .
„Mačiau vaizdo įrašus, skaičiau draugų žinutes, ir tai paskatino mane išvykti. Keliauju pas draugą į Vokietiją, o paskui žiūrėsiu, kas bus“, – kalbėjo jis naujienų agentūrai AFP.
Ukrainą ištiko didelė nelaimė ir tai gali trukti mėnesius, galbūt net metus, – sakė ukrainietis.
„Nežinau, kada sugrįšiu į Ukrainą, nes, manau, kad Ukrainą ištiko didelė nelaimė ir tai gali trukti mėnesius, galbūt net metus“, – pridūrė 25 metų vyras, atsisakęs pasakyti savo pavardę.
Ukrainietė verslininkė Iryna Rusijos surengtą invaziją į jos šalį pavadino „nusikaltimu žmoniškumui“.
„Mano gyvenimas per pusdienį pasikeitė 100 procentų. Labai gera žinoti, kad turime kur bėgti. Tačiau kai kas tokios vietos neturi“, – kalbėjo 42 metų moteris, taip pat nenurodžiusi savo pavardės.
Paklausta, kiek laiko, jos nuomone, truks karas, ji atsakė, kad sunku pasakyti, bet „tikrai norėčiau, kad pasaulio lyderiai susitartų ir tai greitai baigtųsi“.
„Tačiau manau, kad Ukraina negali sutikti su Rusijos sąlygomis. Tikrai ne, – sakė ji. – Ukraina yra nepriklausoma šalis, Rusija negali jos pavergti“.