Nauja konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Vulcan Centaur“ 2 val. 18 min. vietos (9 val. 18 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties pakilo į savo pirmąją kelionę su bendrovės „Astrobotic“ Mėnulio aparatu „Peregrine“.
Misijos valdymo darbuotojai džiūgavo ir plojo, kai maždaug po 48 minučių aparatas be jokių problemų atsiskyrė nuo raketos ir taip pažymėjo svarbų šios privačios įmonės etapą.
ULA prezidentas ir generalinis direktorius Tony Bruno (Tonis Brunas) džiaugėsi paleidimu per JAV kosmoso agentūros NASA tiesioginę transliaciją.
„Esu labai susijaudinęs, – sakė jis. – Tai buvo daug metų sunkaus darbo. Kol kas tai labai graži misija į Mėnulį.“
ULA strateginio planavimo direktorius Ericas Monda (Erikas Monda) šį paleidimą apibūdino kaip itin sklandų.
„Tai buvo labai šaunu. Išbėgau į lauką pažiūrėti“, – teigė jis.
Nusileidimas numatytas vasario viduryje.
Lenktynės
Pitsburge, Pensilvanijoje įsikūrusi bendrovė siekia tapti pirmąja privačia įmone, sėkmingai nusileidusia Mėnulyje, o tai yra pavykę tik keturioms šalims.
Tačiau viena Hjustono bendrovė, „Intuitive Machines“, taip pat turi skrydžiui paruoštą aparatą ir gali aplenkti „Peregrine“, nes Mėnulio paviršius bus pasiektas tiesesniu keliu. Paleidimas planuojamas vasarį.
„Pirmasis paleidimas. Pirmasis nusileidimas – TBD (to be determined)“ – sakė „Astrobotic“ vadovas Johnas Thorntonas (Džonas Torntonas), turėdamas omeny, kad, ar pavyks nusileisti pirmiems, dar neaišku.
NASA abiem bendrovėms skyrė milijonus, kad jos sukurtų ir paleistų savo Mėnulio aparatus. Kosmoso agentūra nori, kad privatiems asmenims priklausantys aparatai apžiūrėtų Mėnulį dar prieš atvykstant astronautams ir pristatytų NASA technologinius ir mokslinius eksperimentus, taip pat kitiems klientams skirtus dalykus.
NASA „Astrobotic“ skyrė daugiau nei 100 mln. dolerių (91,4 mln. eurų),
Vėliausią kartą JAV nusileidimo Mėnulyje misiją vykdė 1972 metų gruodį. „Apollo 17“ nariai Eugene'as Cernanas (Judžinas Sernanas) ir Harrisonas Schmittas (Harisonas Šmitas) tapo vienuoliktuoju ir dvyliktuoju žmonėmis, vaikščiojusiais Mėnulyje, ir užbaigė erą, kuri išliko didžiausių NASA pasiekimų laiku.
Pagal naująją kosmoso agentūros programą „Artemis“, pavadintą graikų mitologijos Apolono sesers dvynės Artemidės vardu, per kelerius ateinančius metus į Mėnulio paviršių ketinama nuskraidinti astronautus. Pirmiausia keturiems astronautams bus surengtas skrydis aplink Mėnulį, galbūt dar šiemet.
Pirmadienio akcentas buvo ilgai atidėliotas pirmasis bandomasis raketos „Vulcan“ skrydis iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties. 61 m ilgio raketa iš esmės yra patobulinta itin sėkmingos ULA darbinės raketos „Atlas V“ versija. Jeffo Bezoso (Džefo Beizoso) raketų bendrovė „Blue Origin“ pateikė du pagrindinius „Vulcan“ variklius.
Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Sovietų Sąjunga ir JAV sėkmingai nusileido Mėnulyje, o paskui pristabdė nusileidimus. Kinija prie elitinio klubo prisijungė 2013 metais, o Indija – 2023 metais.
Tačiau praėjusiais metais Mėnulyje taip pat bandė nutūpti Rusijos ir privačios Japonijos bendrovės aparatai. Šios misijos žlugo. Izraelio ne pelno siekiančios įmonės aparatas sudužo 2019 metais.
Kitą mėnesį „SpaceX“ pakels įmonės „Intuitive Machines“ sukurtą aparatą. Dėl tiesioginio „Nova-C“ aparato savaitės trukmės maršruto abu kosminiai aparatai galėtų bandyti nusileisti labai panašiu metu – kelių dienų ar net valandų skirtumu vienas nuo kito.
Valandą truksiantis nusileidimas į Mėnulio paviršių – neabejotinai didžiausias iššūkis – bus „jaudinantis, keliantis nerimą ir siaubą vienu metu“, sakė J. Thorntonas.
