„Turime laikyti saugumą prioritetu – pradėkime nuo bendros Europos armijos įkūrimo“, – dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė per derybas su Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vokietijos lyderiais.
Šių penkių šalių lyderių susitikimas Varšuvoje yra vienas iš daugelio Bendrijos narių grupių pasitarimų dėl ES ateities po būsimo Didžiosios Britanijos atsiskyrimo.
Kairiųjų pažiūrų Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka irgi pareiškė, kad „turėtume taip pat pradėti diskusiją apie bendros Europos armijos sukūrimą“.
A.Merkel taip pat palaikė idėją stiprinti saugumą, bet paragino labai kruopščiai apgalvoti, kaip bus įgyvendinami šie planai.
„Saugumas – fundamentalus klausimas... Mes kartu galime daugiau nuveikti saugumo ir gynybos srityse“, – sakė ji.
„Brexit“ (Britanijos išstojimas iš ES) nėra eilinis įvykis – tai lūžio taškas ES istorijoje, todėl mums reikia parengti labai kruopštų atsaką“, – pridūrė A.Merkel.
Tuojau po birželio 23 dieną Britanijoje įvykusio „Brexit“ referendumo įtakingas Lenkijos valdančiosios dešiniosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis paragino imtis ES institucijų reformų, kad Bendrija būtų pertvarkyta į valstybių konfederaciją, turinčią prezidentą, kuriam būtų pavaldžios galingos jungtinės bloko ginkluotosios pajėgos.
Iššūkis ES
Vis dėlto bendrų ginkluotųjų pajėgų idėja Europos Sąjungoje yra opi tema.
Visos penkios penktadienį Varšuvoje vykusių derybų dalyvės taip pat priklauso 28 Vakarų valstybių gynybos aljansui – NATO.
Šešios iš 27 šalių, liksiančių Bendrijoje po „Brexit“, nėra NATO narės: Austrija, Kipras, Suomija, Airija, Malta ir Švedija.
Vis dėlto bendrų ginkluotųjų pajėgų idėja Europos Sąjungoje yra opi tema.
27 ES šalių lyderiai rugsėjo 16 dieną susitiks Slovakijos sostinėje Bratislavoje per neformalų pasitarimą. Britanija jame nedalyvaus.
Derybos tikriausiai bus sunkios, nes Berlyno siūloma centralizuotos Europos federacijos vizija kertasi su valstybių konfederacijos modeliu, populiariu tarp rytinių ES narių.
Migracijos politika – dar viena itin prieštaringai vertinama tema. Višegrado šalys atsisako priimti pabėgėlių pagal ES kvotų sistemą, palaikomą Berlyno.
A.Merkel penktadienį tvirtino, kad pasiliekančios narės privalo susitelkti į Bendrijos stiprinimą – skatinti ekonomiką ir „ieškoti bendros pozicijos“, nors jos ir nesutaria daugeliu klausimų, tokių kaip migracijos politika.
Lenkija penktadienį ragino lyderius susitelkti į ekonomikos augimą ir spręsti, anot Varšuvos, demokratijos stygiaus Europos institucijose problemą.
Dešiniųjų pažiūrų Lenkijos premjerė Beata Szydlo kvietė imtis „reformų, kurios, kaip tikisi europiečiai, leistų Europos Sąjungai tapti stipresne, orientuota į plėtrą Bendrija“.
„Turime grąžinti pojūtį, kad Bendrija tikrai jiems (europiečiams) tarnauja ir kad jie yra jos šeimininkai“, – sakė ji.
