Kelto „Estonia“ žūties priežastis bus galima nustatyti ištyrus laivo nuolaužas

Estijos valstybinis prokuroras Margus Kurmas, vadovavęs kelto „Estonia“ katastrofos priežasčių tyrimo komisijai, išreiškė nusistebėjimą, kad nekokybiškai buvo patikrintas laivo korpusas.
Keltas „Estonia“
Keltas „Estonia“ / „Scanpix“ nuotr.

„Aš nežinau. Aš negaliu to pasakyti, kodėl tai nebuvo padaryta“, – pareiškė M.Kurmas pirmadienį interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.

Kalbėdamas apie galimas kelto katastrofos priežastis prokuroras pažymėjo, kad laive „Estonia“ iš tikrųjų galėjo būti Rusijos karinės technikos, gabenamos parduoti.

Pasak jo, norint įrodyti sąmokslų teorijų prieš keltą nepagrįstumą reikia nusiųsti narus su specialia technika, kad būtų galima ištirti laivo nuolaužas.

Estijoje pirmadienį minimos kelto „Estonija“ katastrofos, per kurią žuvo 852 žmonės, 15-osios metinės. Keltas nuskendo Baltijos jūroje 1994 metų rugsėjo 28 d., plaukdamas iš Talino į Stokholmą.

Oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija anksčiau padarė išvadą, kad laivo katastrofos priežastys buvo jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.

Tačiau vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad keltu buvo gabenami į Švediją ginklai, atitekę Estijai iš pasitraukusios Rusijos armijos, o tai savo ruožtu galėjo tapti jo žūties priežastimi.

Taip pat buvo keliamos laivo susprogdinimo versijos. Švedijos ir Estijos Vyriausybės buvo sudariusios specialias komisijas šiems teiginiams ištirti, bet vėliau jie nepasitvirtino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis