Premjeras Borisas Johnsonas, su toriais iškovojęs seniai regėtą daugumą parlamente, jau per rinkimų kampaniją skyrė nemažai dėmesio pagrindiniam BBC finansavimo šaltiniui – mokesčiui už TV licenciją, privalomam visiems televizijos žiūrovams Jungtinėje Karalystėje.
Dėmesys BBC, tiesa, virtęs atvira antipatija – jau po rinkimų skelbiama, kad B.Johnsonas uždraudė savo kabineto nariams dalyvauti įtakingoje radijo laidoje.
„Nors BBC spaudžia ir dešinieji, ir kairieji, atrodo, kad dabartinė vyriausybė labiau nusiteikusi veikti ir imtis drastiškų sprendimų“, – teigė medijas ir komunikaciją analizuojančios kompanijos „Ampere Analysis“ tyrimų direktorius Richardas Broughtonas.
Kodėl triukšmaujama dėl BBC ir ar tikrai galima kaltinti britų visuomeninį transliuotoją šališkumu?
Beprecedentė retorika
Britai BBC šiaip jau pasitiki ir vadina šį transliuotoją „tetule“. Vis dėlto konservatoriai jau daug metų viešai skelbia nepasitenkinimą dėl to, kad transliuotojas yra išlaikomas mokesčių mokėtojų ir nekonkuruoja su privačiomis žiniasklaidos kompanijomis.
„Reikėtų klausti, ar prasmingas požiūris į žiniasklaidos organizacijos finansavimą, turint omenyje tai, kad kitos kompanijos sugeba išsilaikyti pačios“, – praėjusią savaitę, dar vykstant rinkimų kampanijai, klausė B.Johnsonas.
Tiesa, kalbėti akivaizdžiai būtina ne vien apie galvosopį dėl BBC finansavimo modelio, mat premjeras ir kiti toriai atakuoja pačią žurnalistiką, kuri neva šališka. Kai kuriems apžvalgininkams toks puolimas primena JAV prezidento Donaldo Trumpo tiradas žurnalistų adresu.
Reikėtų klausti, ar prasmingas požiūris į žiniasklaidos organizacijos finansavimą, turint omenyje tai, kad kitos kompanijos sugeba išsilaikyti pačios.
Pavyzdžiui, anksčiau šiais metais B.Johnsonas išpeikė BBC skelbiamą informaciją apie „Brexit“ ir išvadino transliuotoją „Brexit Bashing Corporation“ (angl. „Brexit“ keikiančia korporacija).
Aišku, B.Johnsonas aštrias politines kovas tiesiog mėgsta. Bet žiniasklaidos tyrimų įmonės „Enders Analysis“ įkūrėja Claire Enders teigia, kad tokia retorika BBC ir kitų transliuotojų atžvilgiu neturi precedento.
„Tai yra labai nauja koncepcija – kad Borisas mano galintis diktuoti transliuotojams temas ir kad jie neturi jokio svorio nei Jungtinėje Karalystėje, nei pasaulyje“, – tvirtina C.Enders.
Įsiskaudinę ir leiboristai
Praėjusį savaitgalį britų spauda pranešė, kad B.Johnsono ministrų kabineto nariai boikotuos jau minėtą BBC radijo laidą „Radio 4 Today“, kurioje vyriausybės atstovai paprastai klausinėjami itin kietai – kaip ir turėtų būti.
„The Guardian“ ir „The Mail on Sunday“ pranešė, kad B.Johnsono komanda nuo šiol nebedalyvaus laidoje.
BBC puola leiboristai, BBC puola Borisas. Kai laikaisi centre, atsiranda kognityvinis disonansas.
Savo ruožtu BBC iškart atsakė: „Mūsų tikslas per rinkimus buvo būti su auditorija, kuri mūsų klausėsi milijonais. Ir toliau patys priimsime redakcinius sprendimus ir skelbsime žinias be baimės.“
Toriams, beje, užkliuvo ir kiti transliuotojai. Konservatoriai pateikė oficialų skundą šalies žiniasklaidos priežiūros institucijai „Ofcom“, kai „Channel 4“ B.Johnsoną, neatvykusį į debatus apie klimato krizę, pakeitė tirpstančio ledo gabalu.
Galiausiai neištvėrė ir beviltiškai rinkimuose pasirodę leiboristai. Kai kurie partijos nariai dėl kracho kaltino ne daugybės kritikos sulaukusį kairiųjų lyderį Jeremy Corbyną, o žiniasklaidą, įskaitant BBC.
„BBC puola leiboristai, BBC puola Borisas. Kai laikaisi centre, atsiranda kognityvinis disonansas“, – pastebėjo C.Enders.
Leiboristas parlamentaras Andy McDonaldas, tarkime, pirmadienį apkaltino BBC šališkumu leiboristų nenaudai: „Jei BBC aiškins, kad elgėsi objektyviai, jos vadovai turėtų pasižiūrėti į veidrodį.“
Negana to, buvęs ilgametis BBC žurnalistas Johnas Sweeney lapkričio pabaigoje apkaltino Jungtinės Karalystės visuomeninį transliuotuoją blokavus reportažus apie Rusiją ir šalies kraštutinius dešiniuosius. Tai esą irgi buvo palanku toriams.
Ar galėtų nebausti už licencijos mokesčio nemokėjimą?
Aišku, valdžioje – ne kairieji, o toriai. Būtent konservatoriai, laimėję didžiulę daugumą Bendruomenių Rūmuose, dabar turi tiek politinio svorio, kad iš tiesų gali garsiai abejoti BBC finansavimo modeliu.
1922 metais įkurta BBC pati sprendžia, koks bus jos programų turinys. Tačiau vyriausybė turi teisę prižiūrėti, kaip visuomeninis transliuotojas leidžia jam skiriamas milijardines lėšas.
O Jungtinės Karalystės Iždo departamento vyriausiasis sekretorius Rishi Sunakas pačios BBC eteryje neseniai paskelbė, kad B.Johnsonas panoro peržiūrėti tvarką, kaip įgyvendinamas TV licencijos modelis.
Visi namų ūkiai, kuriuose yra televizorius, kasmet turi valstybei atseikėti 154 svarus (181 eurą) – tokia licencijos, kurią galima laikyti abonementiniu mokesčiu, kaina. Jei nesusimoki, gali sulaukti iki 1 tūkst. svarų dydžio baudos – ir panašu, kad toriams tokia tvarka nepatinka.
„Manau, kad sąžininga teigti, jog žmonės licencijos mokesčio nemokėjimo kriminalizavimą laiko dalyku, kuris anksčiau kėlė klausimų“, – britams tipiškai aptakiai svarstė R.Sunakas.
Tokiu būdu BBC kasmet surenkama apie 3,6 mlrd. svarų, o tokia suma sudaro maždaug 75 proc. visų pinigų kapšo. Jei konservatoriai nutartų neprižiūrėti, ar britai susimoka už licenciją, transliuotojas prarastų per 200 mln. metinių pajamų.
Bene garsiausias BBC kritikas torių stovykloje – buvęs kultūros sekretorius Johnas Whittingdale'as. Anot jo, BBC turėtų susiveržti diržus, atleisti dalį darbuotojų ir nustoti varžytis su privačiomis kompanijomis.
„Kadangi pasirinkimas, ką ir kaip vartoti, jau toks didelis, reikėtų bent jau klausti, ar BBC tikrai turėtų stengtis įtikti visiems, visada ir visose plaftormose. Galbūt misija turėtų būti tikslingesnė“, – tvirtino J.Whittingdale'as.
