Suprasti akimirksniu
- Neseniai iš Ukrainos grįžusių ekspertų grupėje buvo keturi analitikai, kurių nuomonės dažnai cituojamos Vakarų žiniasklaidoje:
- Michaelas Kofmanas iš Carnegie fondo už tarptautinę taiką
- JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis Robas Lee
- Franzas-Stefanas Gady – Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis
- Konradas Muzyka – karinis analitikas ir „Rochan Consulting“ vadovas Lenkijoje
Jų įžvalgas surinko britų visuomeninis transliuotojas BBC.
Kontrpuolimo potencialas išnaudotas
Pagrindinė ekspertų išvada apie dabartinį konfrontacijos etapą yra tokia: didelio masto Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas, prasidėjęs vasarą Ukrainos pietuose, iš esmės baigėsi, o karas tapo poziciniu.
Per puolamąsias operacijas prie Zaporižios ir Donecko srities pietuose Ukrainos pajėgoms pavyko keliose vietose pralaužti gerai įtvirtintas Rusijos gynybos linijas ir užimti kelias gyvenvietes.
Tačiau ukrainiečiams nepavyko išlaisvinti didelės teritorijos ir įvykdyti pagrindinę operacijos užduotį: pasiekti Azovo jūrą arba priartėti prie jos, kad būtų galima išstumti Rusijos kariuomenę iš užimtų Zaporižios srities dalių ir nutraukti Rusijos sausumos koridorių į Krymą.
„Ukrainos puolimo potencialas iš esmės išnaudotas, – sakė K.Muzyka Lenkijos radijo stočiai TOK FM. – Galimybės vykdyti puolamuosius veiksmus ne tik pietuose, bet ir rytuose jau yra labai ribotos. Ir čia kalbame tiek apie priemones – tai yra artileriją – tiek apie žmogiškuosius pajėgumus“.
„Abi pusės mobilizuoja vyresnio amžiaus karinį personalą. Tai jau nebe 18-20 metų jaunuoliai. Tai keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai žmonės“, – savo podkaste „War On The Rocks“ sako Michaelas Kofmanas.
Abi pusės mobilizuoja vyresnio amžiaus karinį personalą. Tai jau nebe 18-20 metų jaunuoliai. Tai keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai žmonės.
Dėl to karo veiksmai nebėra didelių formuočių lygio, o tapo santykinai mažų padalinių, kovojančių dėl teritorijos gabalėlių, konfrontacija.
„Kovos lygis pasiekė tokį lygį, kad kiekvienas įsitvirtinimas dabar turi savo pavadinimą. Pažangą matuojame ne kilometrais ar šimtais metrų. Dabar ją matuojame įsitvirtinimais, – aiškina M.Kofmanas. – Problema ta, kad nė viena pusė artimiausiu metu negalės pasiekti reikšmingo proveržio“.
R.Lee tame pačiame podkaste pažymi, kad „Tokmako srityje (strategiškai svarbus miestas Zaporižios regione, kurio link ukrainiečiai vykdė puolimą, – red.) Ukraina vis dar turi teritorinių laimėjimų, tačiau jie nedideli“.
„Esant dabartinėms sąlygoms, sunku padaryti daugiau nei 100 metrų pažangos per dieną, – sakė ekspertas ir tęsė, kad Rusijos pajėgos pradėjo puolimą kitose fronto dalyse, įskaitant prie Avdijivkos ir netoli Kupjansko. Bachmuto rajone abi pusės pakaitomis žengia į priekį, sakė R.Lee.
Neseniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas žurnale „Economist“ paskelbė straipsnį, kuriame situaciją fronte apibūdino kaip aklavietę – tai sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prieštaravimus.
Kaip pastebi M.Kofmanas, frazė „aklavietė“ tapo politiškai angažuota, nes V.Zalužnas ją pavartojo savo straipsnyje. „Nemanau, kad kalbame apie aklavietės situaciją. Manau, kad kai kuriuose rajonuose susiklostė patinė padėtis“, – sakė JAV ekspertas.
Kodėl taip atsitiko?
Vakarų ekspertai pripažįsta, kad Ukrainos kariuomenė per vasaros kontrpuolimą patyrė didelių nuostolių (nors jie galėjo būti daug didesni, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebūtų bandžiusios saugoti personalo).
„Ukrainos kariuomenės kovinė dvasia išlieka aukšta, tačiau kariai vis labiau pavargsta“, – podkaste „War On The Rocks“ teigia F.-S.Gady.
„Nuostoliai tokie dideli, kad ukrainiečiai turi iš pagrindų atkurti kai kurias brigadas, – Lenkijos radijo stočiai sako K.Muzyka. – Ypač kai kalbama apie mechanizuotuosius ir pėstininkų komponentus, kurie fiziškai puola priešo gynybos liniją.“
Pasak K.Muzykos, Ukrainos kariuomenei nepavyko pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų iš dalies dėl to, kad ji taikė taktiką vykdyti puolimus mažomis grupėmis. „Jei jūsų strategija yra pasiekti Krymą arba Tokmaką, mažų junginių taktikos naudojimas paprasčiausiai neleis to padaryti“, – sakė lenkų ekspertas.
Kaip pranešė Vakarų žiniasklaida, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą Zaporižios regione, bandydamos vienu metu į mūšį mesti dideles formuotes – pagal Vakarų specialistų išmokytą taktiką.
Tačiau jos susidūrė su gerai ešelonuotomis ir užminuotomis rusų gynybinėmis linijomis, priešas aktyviai naudojo sraigtasparnius, artileriją ir bepiločius orlaivius. Ukrainiečiams tokia taktika buvo pražūtinga, nes jie neturėjo pranašumo ore. Po to Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie geriau pažįstamos taktikos pulti mažomis grupėmis, kuri davė stabilesnių rezultatų ir leido išvengti didelių aukų.
Žaibiškas dronų karas
Ekspertai daro išvadą, kad vienas svarbiausių veiksnių, trukdančių abiem pusėms pasiekti proveržį, yra masinis stebėjimo dronų ir FPV dronų – mažų ir pigių smogiamųjų aparatų, galinčių transliuoti vaizdą į specialius operatoriaus akinius – naudojimas karyboje.
R.Lee teigimu, per pastaruosius tris mėnesius FPV dronų vaidmuo fronte labai išaugo, o Rusijos pajėgos gavo nemažai tokių aparatų: jų turi tiek daug, kad Rusijos kariuomenė gali juos naudoti net prieš pavienius Ukrainos karius.
Dėl to rusai taikosi į bet kokius ukrainiečių karių susitelkimus. „Jei Ukraina negali pakankamai sutelkti šarvuotos technikos – tankų, BMP ir t. t. – tiesiog neįmanoma pasiekti jokio greito proveržio“, – pažymi Lee.
Rusijos pajėgos dronų turi tiek daug, kad gali juos naudoti net prieš pavienius Ukrainos karius.
M.Kofmanas daro išvadą, kad nors pirmaisiais Ukrainos kontrpuolimo etapais svarbiausias veiksnys buvo minos, dabar į pirmą vietą iškyla bepiločiai orlaiviai – tiek stebėjimo, tiek atakos dronai.
Kartu jis mano, kad Ukrainos kariuomenė taip pat išmoko rengti greitas ir koordinuotas dronų atakas.
Podkaste „War On The Rocks“ K.Muzyka atskleidžia epizodą, kurį jis tiesiogiai matė fronte: „Ukrainos dronas aptiko rusų karių būrį. Po trisdešimties sekundžių ši grupė buvo atakuota iš minosvaidžio. O po keturių minučių ši karių grupė buvo apšaudyta kasetiniais šaudmenimis. Štai ir viskas. Keturios su puse minutės – tiek truko visas šis mūšis“.
Štai ir viskas. Keturios su puse minutės – tiek truko visas šis mūšis.
Kaip apibendrina M.Kofmanas, tokia situacija „apsunkina abiejų pusių puolimą“. „Kovos dienos metu iš esmės nutrūko. Dienos metu technikos judėjimas netoli fronto iš esmės nutrūko. Viskas apsiribojo puolimais ankstyvą rytą, vakare ir naktį“, – sako ekspertas.
Kas gali pakeisti padėtį?
Visi keturi ekspertai kol kas nedaro konkrečių išvadų, kaip konfliktas vystysis artimiausiu metu, jie tik prognozuoja, kad žiemą ir pavasarį tęsis pozicinis karas.
„Ukraina nenustos spausti, o Rusija taip pat nenustos bandyti perimti iniciatyvą. Per ateinančius kelis mėnesius matysime kovą dėl to, kas gali perimti iniciatyvą ilgesniam laikui“, – sakė M.Kofmanas.
Vakarų analitikai primena, kad, nepaisant išaugusio bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos vaidmens, tradiciniai ginklai, tokie kaip artilerija ir šarvuočiai, išlieka svarbiausiu veiksniu. Artilerija daugiausia naudojama smogti priešui, o šarvuočiai gyvybiškai svarbūs užimant priešo pozicijas ir evakuojant sužeistuosius.
M.Kofmanas pažymi, kad Ukraina šiame konflikte turi tam tikrą inovacinį pranašumą prieš Rusiją ir aktyviai kuria naujas bepiločių orlaivių sistemas, tačiau „pagrindinė Ukrainos problema yra tokios įrangos masto didinimas, masinė gamyba“.
Savo ruožtu Rusija į situaciją reaguoja kur kas lėčiau, tačiau jos valstybinė mašina sugeba greitai pradėti masinę gamybą tų priemonių, kurias vadovybė laiko naudingiausiomis.
Dėl to, ekspertų teigimu, Rusija pastaruoju metu įgyja pranašumą tiek artilerijos, tiek puolamųjų bepiločių lėktuvų srityje, tačiau šią padėtį galima ištaisyti, jei Ukrainai pavyks įdiegti masinę bepiločių lėktuvų gamybą ir iš Vakarų gauti pakankamą kiekį sviedinių ir šarvuočių.
Pasak R.Lee, teoriškai galimas naujų elektroninės kovos priemonių, kurios galėtų slopinti bepiločius orlaivius ir sukurti sunkiosios technikos „saugumo burbulus“, atsiradimas taip pat gali turėti įtakos.
F.-S.Gady daro išvadą, kad tiksliai nuspėti, kaip vystysis karas, labai sunku, nes abi pusės greitai prisitaiko. „Prieš tris mėnesius matėme šiek tiek kitokį frontą, palyginti su tuo, ką matome dabar“, – sako ekspertas.
Ir priduria, kad nesikeičia tik pagrindinis konflikto, kaip išsekinimo karo, pobūdis.