Po šių istorinių rinkimų įsigalios nauja prezidentinė valdymo sistema, kuriai buvo pritarta per 2017 metų balandį įvykusį referendumą. Opozicija teigia, kad naujoji sistema suteiks valstybės vadovui autoritarines galias.
Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), partija „Iyi“ („Gerai“) ir mažesnės Demokratų partija bei konservatyvioji „Saadet“ („Sėkmės“) partija suformavo „Aljansą už valstybę“. Šis blokas varžysis su R.T.Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) bei Nacionalistų judėjimo partijos (MHP) Liaudies aljansu.
Opozicijos aljansas bendrai varžysis tik parlamento rinkimuose; trys jo partijos kelia savus kandidatus į prezidento postą.
Jei laimės R.T.Erdoganas, jis gaus dar vieną penkerių metų mandatą, su kuriuo galės tęsti Turkijos transformaciją, pradėtą jam 2003 metais pirmą kartą tapus premjeru.
Prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP), kuri yra labai priešiška R.T.Erdoganui, savo kandidatu į prezidentus išrinko charizmatiškąjį buvusį lyderį Selahattiną Demirtasą, nors jis šiuo metu yra laikomas kalėjime ir teisiamas.
