Tragiškos katastrofos metu 2010-ųjų balandžio 10 dieną žuvo ne tik sutuoktiniai Kaczynskiai, bet ir dar 94 aukštas pareigas ėję kariuomenės, valstybės institucijų pareigūnai, juos lydėję asmenys, Katynės žudynių aukų giminės. Visi jie skrido į Katynės įvykių minėjimą lėktuvu Tu-154M, kuris sudužo netoli Smolensko oro uosto.
Sąmokslo teorijos
Sąmokslo teorijos, kad tai buvo teroristinis išpuolis, siekiant pražudyti Lenkijos prezidentą ir visą žiedą svarbiausių pareigūnų, šios šalies žiniasklaidoje netyla nuo pat tragedijos dienos. Joms reikšmingos įtakos neturi ir oficialūs tyrimai. Vis dėlto tikinčiųjų šia sąmokslo teorija kaimyninėje šalyje vis mažiau.
Metinių išvakarėse vienas didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ paskelbė net kelių apklausų rezultatus, iš kurių matyti, kad vis daugiau lenkų yra tikri, jog Smolensko tragedija buvo paprasčiausia aviacinė katastrofa. Nors kiek ūgtelėjo ir skaičius tikinčiųjų teorija, kad vis dėlto kažkas prikišo nagus prie šios nelaimės.
Išvadas skelbia ekspertai
Vis daugiau lenkų yra tikri, jog Smolensko tragedija buvo paprasčiausia aviacinė katastrofa. Nors kiek ūgtelėjo ir skaičius tikinčiųjų teorija, kad vis dėlto kažkas prikišo nagus prie šios nelaimės.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Aukščiausiosios karinės prokuratūros vadovas pulkininkas Ireneuszas Szelągas paskelbė, kad jokio sprogimo lėktuve nebuvo. Tai paaiškėjo atlikus išsamių cheminių ekspertizių duomenų analizę, rašo Tvn24.pl.
Prokuroras informavo, kad Lenkijos Vyriausiosios policijos komendatūros Centrinės kriminalistikos laboratorijos ekspertai ištyrė 700 mėginių – lėktuvo korpuso likučius, beržo, į kurį trenkėsi orlaivis, daleles, kėdžių liekanas ir net ekshumuotų palaikų mėginius. Jokių sprogstamųjų medžiagų likučių nerasta. Kaip patikslino I.Szelągas, tyrėjai gavo visas galimybes lankytis įvykio vietoje bei ten, kur saugomos lėktuvo nuolaužos.
Prokurorų teigimu, tiek įvykio vietos, tiek lėktuvo nuolaužų apžiūra leidžia daryti išvadą, kad sprogimo nebuvo. Tyrimai taip pat parodė, kad niekas iš lėktuvo įgulos nevartojo alkoholio.
Tačiau išsamūs tyrimai ir jų rezultatų pristatymas visuomenei dar nereiškia, kad byla baigta. I.Szelągas pareiškė, kad nors surinkta 600 tomų dokumentų, tebelaukiama duomenų iš Rusijos. Visų pirma – kada bus grąžintos lėktuvo Tu-154M Nr.101 nuolaužos kartu su skrydžio registratoriaus duomenimis, Smolensko oro uosto dokumentai, susiję su šiuo skrydžiu, paties oro uosto įranga, 2010 m. balandžio 7–10 dienomis dirbusių asmenų apklausų protokolai.
Tyrimą Lenkijos pareigūnai pratęsė dar pusmečiui – iki šių metų spalio 10 dienos. O visi neatsakyti klausimai gimdo naujas versijas, kas nutiko prieš ketverius metus.
Metinėse kalbės apie „rusiškąjį imperializmą“
„Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija, kaip rašo Wyborcza.pl, pasitikdama katastrofos metines, „perrašinėja istoriją“ – skelbia, kad „Putino karas prasidėjo 2010 metų balandžio 10 dieną“. Partija prieš renginius išleido leidinį, kuriame rašoma, kad šiemetinis minėjimas skirtas ne tik aukoms atminti, bet ir „pasipriešinti rusiškajam imperializmui“. Kaip ir kasmet, minėjimas vyks Varšuvoje šalia Prezidento rūmų.
„Putino karas prasidėjo balandžio 10-ąją“. „Jeigu ne Lecho Kaczynskio mirtis, šiandien pasaulis nestovėtų ant karo slenksčio“. Taip apie katastrofą ir nelaimės ryšį su Rusija atsiliepia PiS.
Renginio programoje numatoma, kad minėjime kalbės PiS vadovas ir prezidento brolis Jaroslawas Kaczynskis, bus rodomi filmai. Tačiau taip pat aiškėja, kad viena pagrindinių temų šįkart bus aštrus pasipriešinimas Rusijos politikai.
L.Kaczynskis nuspėjo Rusijos invaziją?
Ir mes puikiai suprantame, kad šiandien Gruzija, rytoj Ukraina, poryt Baltijos šalys, o vėliau gal ateis laikas ir mano valstybei, Lenkijai, – 2008 metais Gruzijoje sakė Lechas Kaczynskis.
J.Kaczynskis primena, kad būtent jo broliui 2008 metais vizito į Gruziją, kuri tuo metu įsivėlė į karinį konfliktą su Rusija, metu pavyko „įrodyti ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui, kad šalis, siekianti užgrobti nepriklausomų tautų teritorijas, privalo skaitytis su jėga, solidarumu ir vienybe valstybių vadovų, kurie nebijo kitų karinio pranašumo, bet drąsiai gina savo sąjungininkus“.
Lenkijoje nepamiršta ir tai, kad būtent tada L.Kaczynskis tarsi numatė krizę Ukrainoje. Kaip rašo natemat.pl, 2008 metais, kartu su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, Ukrainos, Estijos, Latvijos vadovais lankydamasis Gruzijoje prasidėjus karui su Rusija, Lenkijos prezidentas pasakė: „Kai inicijavau šį vizitą, kai kas manė, kad prezidentai baiminsis. Niekas neišsigando. Visi atvažiavo, nes Vidurio Europa turi drąsius lyderius. Ir norėčiau tai pasakyti ne tik jums, norėčiau tai pasakyti taip pat tiems iš mūsų bendros Europos Sąjungos, kad Vidurio Europa, Gruzija, visas mūsų regionas yra svarbus. Ir mes puikiai suprantame, kad šiandien Gruzija, rytoj Ukraina, poryt Baltijos šalys, o vėliau gal ateis laikas ir mano valstybei, Lenkijai.“
Vidiniai ginčai ir intrigos
O štai buvęs PiS, dabar „Piliečių platformai“ priklausantis Lenkijos europarlamentaras Michalas Kaminskis įsitikinęs, kad tikroji Smolensko katastrofos priežastis yra „Lenkijos ir Lenkijos karas“. Esą nė viena pusė šioje istorijoje nesugebėjo pasakyti „Stop, šioje situacijoje yra svarbesnių dalykų nei tarpusavio ginčai“. Tokią nuomonę politikas išsakė televizijos laidoje, o jo kalbas cituoja newsweek.pl.
„Vis dar nežinome visko apie šią tragedija. Vis dėlto nebūčiau linkęs tikėti teiginiais apie pasikėsinimą, nes juos laikau neprotingais. Smolenskas yra viena iš priežasčių, kodėl palikau PiS. Naudojimasis šia tragedija politiniais tikslais buvo tas dalykas, su kuriuo niekaip negalėjau sutikti“, – kalbėjo M.Kaminskis.
Lenkijoje netrūksta ir ginčų dėl L.Kaczynskio atminimo įamžinimo. Įvairiuose šalies regionuose ginčijamasi, koks ir kur turėtų būti pastatytas paminklas, ar verta jo vardu pavadinti skverą, gatvę ir t.t. Savose peripetijose paskendę lenkai greičiausiai jau ir pamiršo, kad Lietuva taip pat neįvykdė pažado gatvę Vilniuje pavadinti L.Kaczynskio vardu. O priežastis paprasta – viešasis užrašas privalėtų skambėti lietuviškai „Lecho Kačinskio gatvė“, nes rašyti originalo kalba vis dar nėra galima.
