Kiek milijardų kainuos JAV prezidentas?

Dar rugpjūtį „Center for Responsive Politics“ apskaičiavo, kad lapkričio 6-ąją įvyksiantys JAV prezidento bei Kongreso rinkimai kainuos beveik 5,8 mlrd. JAV dolerių (apie 15,5 mlrd. Lt). Tai yra daugiau nei pusė Lietuvos valstybės biudžeto.

Jau surinko 2 mlrd. JAV dolerių

Prognozės, kad šių metų JAV rinkimų kampanija bus brangiausia šalies istorijoje, pildosi su kaupu. Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl perrinkimo kovojantis prezidentas Barackas Obama su demokratais iki spalio vidurio surinko 1,06 mlrd. JAV dolerių, o respublikonų kandidatas Mittas Romney – 954 mln. JAV dolerių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mitto Romney susitikimas su rinkėjais

Pasak dienraščio „The New York Times“, JAV finansų centras Volstritas į buvusį finansų ryklį ir B.Obamos apribojimus finansų sektoriui žadantį panaikinti M.Romney investavo daugiau nei kada nors iki šiol prezidento rinkimuose. Draudimo kompanijos, teisininkai ir medikai šiemet taip pat mažiau parėmė B.Obamą nei prieš ketverius metus.

Tačiau dabartiniam prezidentui pagalbos ranką ištiesė Silicio slėnis. Be to, B.Obama surinko aukų daugiau nei prieš ketverius metus iš pensininkų, moterų teisių gynimo organizacijų ir ligoninių. Dabartinis JAV prezidentas, kaip ir per ankstesnius rinkimus, puikiai išnaudojo galimybę rinkti mažųjų rėmėjų, aukojančių tik po kelis dolerius, paramą.

„The New York Times“ analizė rodo, kad B.Obama sulaukė didesnio palaikymo nedidelėmis sumomis, o M.Romney parėmė turtingieji visuomenės sluoksniai didelėmis sumomis.

Tai  nėra nekalti pinigai. Jie Vašingtone renkami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus.

Didžiąją dalį pinigų tiek B.Obamos, tiek M.Romney rinkimų štabai jau išleido. Todėl vis mažiau abejojama, kad vien prezidento rinkimų kampanija atsieis 2,5 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei pusę išlaidų sudaro reklama televizijose. Taip pat pastebimas žymus reklamos internete augimas.

„Dangus yra ta riba“

Šios JAV prezidento rinkimų kampanijos išlaidos bus didžiausios per rinkimų istoriją. 2008-aisiais kandidatai į JAV prezidentus išleido 1,3 mlrd. JAV dolerių , o surinko 1,75 mlrd. JAV dolerių. 2004 metais jie išleido 718 mln. JAV dolerių, surinko – 881 mln. JAV dolerių. O, pavyzdžiui, 1976 metais kandidatai išleido tik 66,9 mln. JAV dolerių, surinko – 171 mln. JAV dolerių.

„Dangus yra ta riba. Nemanau, kad galima išleisti per daug“, – britų nacionaliniam transliuotojui BBC vis didėjančias rinkimų išlaidas komentavo buvęs JAV Federalinės rinkimų komisijos pirmininkas Michaelas Toneris.

Politinę reklamą stebinčios „Wesleyan Media Project“ direktorius Michaelas Franzas įsitikinęs, kad JAV rinkimai yra „santykinai pigūs“, ypač palyginti su išlaidomis karinei operacijai Afganistane.  Jam pritarė ir M.Toneris: „Praėjusiais metais bulvių traškučiams amerikiečiai išleido 7 mlrd. JAV dolerių. Ar laisvo pasaulio lyderė neverta bent tiek?“

Pastaraisiais metais rinkimams surinktos lėšos tampa tiek pat svarbios, kiek kandidatų reitingai. Žiniasklaida atidžiai seka, kiek per tam tikrą laikotarpį politikams pavyksta surinkti milijonų JAV dolerių, ir iš to daro išvadas apie rinkimų kampanijos sėkmę.

„Reklama tai ne tik bandymas pakeisti neapsisprendusiųjų nuomonę, – BBC teigė „Annenberg Public Policy Center“ direktorė Kathleen Hall Jamieson. – Didysis tikslas – mobilizuoti rėmėjus. O pinigai yra labai svarbūs, nes pralaimėsite rinkimus, jei atsisakysite reklamos kampanijos.“

Pastarųjų metų rinkimai patvirtina K.H.Jamieson žodžius. 2008 metais B.Obama išleido 730 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs konkurentas Johnas McCainas – 333 mln. JAV dolerių. Per 2004 metų prezidento rinkimų kampaniją George'as W.Bushas išleido 345 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs priešininkas Johnas Kerry – 310 mln. JAV dolerių.

Bet kokie bandymai riboti vis labiau didėjančias rinkimų kampanijos išlaidas yra pasmerkti žlugti. Dar 1976 metais JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė: „Apribojimai sumų, kurias asmuo ar grupė gali išleisti komunikacijai rinkimų kampanijos metu, apriboja išraiškos kokybę, nes mažina diskutuotinų temų skaičių, jų analizės gylį ir auditoriją, kurią jos pasiekia. Taip yra dėl to, kad visos komunikacijos priemonės dabar reikalauja piniginių išlaidų.“

Tai nėra nekalti pinigai?

Vis dėlto kai kuriems visuomenininkams rinkimų kampanijoms surinkti ir išleisti milijonai kelia šleikštulį. Tiksliau, nepasitenkinimą sukelia ne keliasdešimt ar keli šimtai dolerių, kuriuos aukoja paprasti amerikiečiai, o turtuolių ar didelių kompanijų kandidatams atnešti dešimtys tūkstančių ar net milijonai.

Barackas Obama

AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama su žmona Michelle Gimė 1961 m. rugpjūčio 4 d. Havajuose; Studijavo teisę Harvarde; Dirbo visuomeniniu teisininku Čikagoje; 1996–2004 m. dirbo Ilinojaus valstijos senate; 2004 m. tapo JAV Senato nariu; 2008 m. laimėjo JAV prezidento rinkimus, sutriuškinęs respublikoną Johną McCainą; Vedęs, žmona Michelle augina dvi dukteris; Šeimos turtas vertinamas 10 mln. dolerių.

Nors galioja griežta taisyklė, kad pavienis asmuo politikui gali paaukoti iki 2 500 JAV dolerių, tačiau yra ir kitų, beje, visiškai teisėtų būdų paaukoti milijonus.

Vienas pagrindinių – veikti per Super PVK (politinio veiksmo komitetus). Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo šiems komitetams leista priimti ir išleisti neribotas sumas, skirtas atskiro kandidato paramai.  Pinigus jie gali imti iš korporacijų, atskirų asmenų ar organizacijų ir dažnai gali net neatskleisti finansavimo šaltinio. Super PVK net laikomi šešėliniais rinkimų kampanijos štabais.

„Didžiausia problema, kad kandidatai rengia savęs pardavimo aukcionus, norėdami užtikrintų pinigų srautus, o nedidelis skaičius milijonierių, milijardierių ar įtakos siekiančių žmonių gali daryti rimtą poveikį rinkimų rezultatams. Tai nėra nekalti pinigai. Jie Vašingtone renkami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Tam nėra galo“, – savo požiūrį BBC dėstė už JAV rinkimų įstatymų reformą pasisakančios organizacijos „Democracy 21“ prezidentas Fredas Wertheimeris.

Postai perkami?

Visuomenininkų įtarimai turi rimtą pagrindą. Vieša paslaptis, kad dosnūs partijų ir jų kandidatų rėmėjai gali be problemų tapti JAV ambasadoriais užsienyje, nors iki tol neturėjo jokios diplomatinės patirties. Dar aštuntame dešimtmetyje garso įraše buvo užfiksuota, kaip tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas sako, kad 250 tūkst. JAV dolerių turėtų būti minimali parama už ambasadoriaus postą.

Mittas Romney

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mittas Romney su žmona Ann Gimė 1947 m. kovo 12 d. Detroite mormonų šeimoje; 1971 m. baigęs universitetą dirbo verslo konsultantu; 1984 m. įsteigė investicinę įmonę; 1999–2002 m. žiemos olimpinių žaidynių Solt Leik Sityje komiteto pirmininkas; 2002 m. buvo išrinktas Masačiusetso gubernatoriumi; Vedęs, su žmona Ann turi 5 sūnus ir 18 anūkų; Jo ir žmonos turtas vertinamas 190–250 mln. dolerių.

Dabartinis JAV prezidentas B.Obama viešai ne kartą smerkė Vašingtone įsikerojusį lobizmą, tačiau net pats nepajėgė atsispirti gilias šaknis turinčioms tradicijoms. Praėjusiais metais jis JAV ambasadoriumi Liuksemburge paskyrė Floridos nekilnojamojo turto magnatą Robertą Mandellą, kuris 2008 metais B.Obamos rinkimų kampanijai skyrė 30 tūkst. JAV dolerių, vėliau inauguracijai – dar 50 tūkst. JAV dolerių, o nuo pat 1992 metų buvo ištikimas visų demokratų kandidatų į prezidentus finansinis rėmėjas.

Praėjusiais metais bulvių traškučiams amerikiečiai išleido 7 mlrd. JAV dolerių. Ar laisvo pasaulio lyderė neverta bent tiek?

Tai toli gražu ne išimtis. Praėjusiais metais „Center for Public Integrity“ atliko studiją ir nustatė, kad net 80 proc. didžiųjų B.Obamos donorų gavo aukštus postus. Į klausimą, kodėl jokios diplomatinės patirties neturintis bankininkas Louisas Susmanas buvo paskirtas JAV ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, Baltieji rūmai lakoniškai atsakė: „Jis kalba angliškai.“

Šiais metais „The New York Times“ žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu peržiūrėjo Baltųjų rūmų svečių sąrašą ir palygino jį su B.Obamos rinkimų kampanijos aukotojų sąrašais. Rezultatas: Baltuosiuose rūmuose lankėsi 20 proc. donorų, kurie paaukojo 30 tūkst. ar mažiau JAV dolerių, ir net 75 proc. svečiavosi JAV ir pasaulio galios centre tų, kurie paaukojo 100 tūkst. ar daugiau JAV dolerių. Mažiausiai du trečdaliai pagrindinių B.Obamos rėmėjų lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kai kurie iš jų toli gražu ne vieną kartą.

Tiesa, prezidento administracija neigia bet kokį ryšį tarp apsilankymo Baltuosiuose rūmuose ir aukotojų rinkimų kampanijai sąrašų. Esą tyrimas šališkas, nes neįvardinti tūkstančiai žmonių, kurie lankėsi Baltuosiuose rūmuose, nors ir nebuvo paaukoję nė cento.

Tačiau geras JAV valdžios koridorių žinovas, beveik 36 tūkst. JAV dolerių B.Obamos perrinkimui paaukojęs ir paramos savo nepelno siekiančiai veiklai Baltuosiuose rūmuose ieškojęs Patrickas Kennedy sako tiesiai šviesiai: „Taip viskas veikia.“

„Žinau, kad jie (prezidento administracijos pareigūnai, – red. past.) žiūri į rinkimų kampanijų donorų ataskaitas. Jie yra mano draugai, tačiau aš nenoriu naudotis draugyste, prašydamas paslaugos, jei nesu sąrašuose“, – dienraščiui „The New York Times“ prisipažino ne kartą Baltuosiuose rūmuose viešėjęs P.Kennedy.