Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė EK pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
„Iki šio mėnesio pabaigos Komisija pasiūlys laikino perkėlimo planą“, – trečiadienį Briuselyje sakė F.Timmermansas.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federica Mogherini konferencijoje teigė, kad ES šalys turi pasidalyti atsakomybę už pabėgėlius ir vadovautis europietiškomis vertybėmis.
ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulosas aiškino, kad kvotos, pagal kurias būtų paskirstomi pabėgėlių srautai, bus paskelbtos, kai EK paskelbs galutinį planą gegužės pabaigoje.
Jis sakė, kad kvotos bus paskirstytos pagal šalių bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nedarbo lygį bei pagal valstybių anksčiau priimtus pabėgėlius.
Jis sakė, kad kvotos bus paskirstytos pagal šalių bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nedarbo lygį bei pagal valstybių anksčiau priimtus pabėgėlius.
„Kiekybine prasme daug kas priklausys ir nuo šalies gyventojų skaičiaus. Taip pat kitas kriterijus bus bendras BVP, ne nacionalinės pajamos gyventojui, o bendras BVP, buvęs 2013 metais. Taip pat kiek vienam milijonui gyventojų 2010-2014 metais gauta paraiškų dėl prieglobsčio. Taip pat bus įvertintas ir kiekvienos valstybės nedarbo lygis“, – konferencijoje teigė D.Avramopoulosas.
Pagalbos dėl pabėgėlių iš Afrikos prašo pietinės ES valstybės. Tam pritaria ir tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Prancūzija. Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis teigia, kad Lietuva „nėra entuziastinga“ šiuo klausimu. Pasak jo, Lietuva gali kitaip prisidėti prie pagalbos – pavyzdžiui, saugoti išorinę ES sieną.
Be to, Lietuvos atstovo nuomone, kvotų sistema gali žlugti, nes pabėgėliai iš vargingesnių ES valstybių išvyks į turtingesnes, kurios gali suteikti didesnes išmokas ir geresnes gyvenimo sąlygas.
Nepritarimą siūlymui taip pat viešai išsakė Slovakija ir Estija.
Šiuo metu atsakomybė už prieglobsčio ieškančius asmenis tenka Bendrijos šalims, į kurią tie asmenys pirmiausiai atvyksta. Dėl šios priežasties arčiausiai pagrindinių migrantų maršrutų esančios šalys, tokios kaip Italija, Malta ir Graikija, skundžiasi, kad joms tenka per didelė Europos pabėgėlių krizės našta, kadangi iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą atplaukiantys pabėgėliai pasiekia būtent šias valstybes.
Raginimai imtis veiksmų suintensyvėjo balandį, kai Viduržemio jūroje sudužus vienam migrantų laivui žuvo apie 800 žmonių.