D.Trumpo reitingai – žemiausi per septynis dešimtmečius
Prieš metus visas pasaulis nekantriai laukė JAV prezidento rinkimų rezultatų. Demokratę Hillary Clinton įveikė ir rinkimus laimėjo D.Trumpas. Sausį inauguracinę kalbą sakęs D.Trumpas žadėjo įvairiausių dalykų, tačiau vieną šūkį visi amerikiečiai jau buvo išmokę mintinai: „Mes grąžinsime Amerikai didybę“.
Dabar D.Trumpas džiaugiasi augančia šalies ekonomika, žemu nedarbo lygiu, kuris siekia vos 4 proc. D.Trumpas pabrėžia savo indėlį kovoje su vadinamąja „Islamo valstybe“, Tačiau politologai šių nuopelnų tik D.Trumpui nepriskiria. Rodos, to nesureikšmina ir patys amerikiečiai.
Neseniai „ABC News“ ir „The Washington Post“ atlikta visuomenės apklausa skelbia, kad prezidento darbą palankiai vertina mažiau nei 40 proc. amerikiečių, o tai reiškia, kad D.Trumpo reitingai žemesni nei bet kurio kito šalies prezidento per septynis dešimtmečius.
Žemi reitingai ir priešiškumas – dėl asmenybės
D.Trumpas nesielgia taip, kaip turėtų elgtis JAV prezidentas.
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros lektorė Gerda Jakštaitė teigia, kad viena iš D.Trumpo žemų reitingų priežasčių – jo asmenybė ir elgsena: „D.Trumpas labai ekscentriškas. Nepaisant visų prognozių, tvirtinusių, kad jo elgesys tapus prezidentu pasikeis, įvykiai rodo, kad taip nenutiko. Jis toks pat neprognozuojamas, koks ir buvo. Savo paskyrą „Twitter“ jis ir toliau naudoja idėjoms reikšti. D.Trumpas nesielgia taip, kaip turėtų elgtis JAV prezidentas.“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad žmonės nepasitiki D.Trumpu dėl vis pasirodančios informacijos apie jo aplinkos ryšius su Rusija.
„Pasipiktinimas buvo kilęs ir tada, kai išryškėjo nauji faktai apie galimai neskaidrius D.Trumpo komandos veiksmus. Tai buvo dar prieš rinkimus. Vėliau atskleisti tam tikri nutylėjimai apie buvusius susitikimus su užsienio valstybių atstovais“, – aiškina T.Janeliūnas.
Pasak pašnekovo, konfliktiškas reakcijas į sprendimus skatina ir pati D.Trumpo asmenybė: „Tai kelia įtampą. D.Trumpas per savo karštą būdą ir emocingas reakcijas periodiškai prieš save nuteikia vis naujas visuomenės grupes. Net ta dalis, kuri per rinkimus jį rėmė, jau nėra tokia patenkinta kaip prieš metus.“
Visuomenė skaldoma, pažadai – nevykdomi
Deja, bet nei iš Baltųjų rūmų, nei iš prezidento nėra aiškių iniciatyvų, rodančių norą iš tiesų mažinti įtampą ir švelninti visuomenėje vyraujančias problemas.
Pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas žadėjo suvienyti šalį, tačiau, pasak T.Janeliūno, savo retorika ir veiksmais jis dažnai tik dar labiau skaldo visuomenę. „Įtampa visuomenėje niekur nedingo. Galbūt net priešingai, tik dar padidėjo. Deja, bet nei iš Baltųjų rūmų, nei iš prezidento nėra aiškių iniciatyvų, rodančių norą iš tiesų mažinti įtampą ir švelninti visuomenėje vyraujančias problemas“, – teigia pašnekovas.
Pasak G.Jakštaitės, D.Trumpui kol kas nesiseka įgyvendinti ir prieštaringų rinkimų pažadų: „Teiginiai dėl Meksikos sienos, pasitraukimas iš susitarimo su Iranu, pažadai dėl musulmonų imigrantų, „Obamacare“ programos stabdymo, tam tikrų JAV politinės sistemos ypatybių ir pan. – visa tai kol kas nėra įgyvendinta. Be to, paaštrėjo problemos dėl ginklų turėjimo, vyksta susišaudymai. Šie veiksniai prisideda prie to, kad pasitikėjimas D.Trumpu neauga, nėra stabilus ir toliau mažėja.“
Pasak politologės, pažadų įgyvendinimą stabdo arba lėtina JAV politinė sistema. „Kai į valdžią ateina ekscentriškas asmuo, yra keli galimi scenarijai. Arba galų gale bus apkalta, arba galios pasiskirstymas tarp institucijų (pavyzdžiui, tarp prezidento administracijos ir Kongreso) nusvers Kongreso naudai, taip bus bandoma izoliuoti ekscentrišką asmenį. Manau, kad JAV situacija krypsta į antrą scenarijų. Kongreso vaidmuo jau buvo labai aktyvus bandant apriboti kai kurias D.Trumpo iniciatyvas“, – aiškina pašnekovė.
Šiaurės Korėjos krizė kol kas – retorinė
Viena didžiausių užsienio politikos krizių kilo tada, kai Šiaurės Korėja įvykdė šeštąjį (kaip teigiama – iki šiol galingiausią) branduolinį bandymą. Po jo D.Trumpas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos grasinimai JAV sulauks ,,ugnies ir įniršio“. Taip abiejų šalių lyderiai įsivėlė į aršų žodžių karą.
T.Janeliūnas sako, kad per pastaruosius metus Šiaurės Korėjos krizė tapo tarsi svarbiausiu klausimu, kurį sukūrė pats D.Trumpas: „Gal jis net pats nesitikėjo, kad jo grasinimai ar perspėjimai iššauks tokią reakciją ir sukels didesnę įtampą. Vienaip ar kitaip, ši situacija nėra pasiekusi tokio lygio, kad kalbėtume apie kovinius veiksmus ar karinę krizę. Tai vis dar – retorinė krizė. Reikia manyti, kad ji tokia ir liks, nepereis į karinį etapą.“
Tiesa, po Aziją keliaujantis D.Trumpas sušvelnino toną dėl Šiaurės Korėjos. Pasak T.Janeliūno, aršią prezidento retoriką greičiausiai pristabdė jo patarėjų ir kitų šalių lyderių perspėjimai. Dar vienas ryškus D.Trumpo pareiškimas – kad JAV pasitraukia iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
NATO narės džiaugiasi pasikeitusia D.Trumpo pozicija dėl aljanso ateities. Per rinkimus ja abejojęs, dabar prezidentas reškia paramą stiprinti NATO. Anot T.Janeliūno, nėra abejonių dėl NATO svarbos ir reikšmės. „Vis dar kartojama ta pati tezė, kad būtina skatinti visas NATO nares lygiavertiškai prisidėti prie finansavimo. Žvelgiant iš mūsų nacionalinių interesų pusės, dabartinė situacija ir NATO įsipareigojimai yra adekvatūs ir galime jais džiaugtis“, – tvirtina pašnekovas.
Bus bandoma D.Trumpą nustumti į šoną
Prieš kelias savaites žiniasklaidoje paplito Kalifornijos milijardieriaus Tomo Steyerio kampanija, kuria jis ragina pradėti D.Trumpo apkaltą. T.Steyeris kaltina D.Trumpą ėmus pinigus iš užsienio vyriausybių, trukdžius Federalinio tyrimų biuro teisingumui ir vos neprivedus šalies prie branduolinio karo.
Nors apie apkaltą kalbama jau seniai, T.Janeliūnas įsitikinęs, kad realaus pagrindo dar nėra: „Galbūt situacija pasikeis, jei tik bus pateikti konkretūs kaltinimai po dabar vykstančių tyrimų, tai bus susieta su neteisėtais veiksmais. Tačiau kol kas manau, kad apkaltos tema – spekuliacinė, bandant aktyvinti oponuojančias politines grupes.“
T.Janeliūnas aiškina, kad kol respublikonų partija ir jos vadovybė akivaizdžiai remia prezidentą, apkalta neturi realių galimybių. „Tai būtų labai kenksmingas procesas. Politiniam prezidento stabilumui tai būtų kenksmingas veiksmas, politinė sistema gana ilgam būtų įsprausta į krizės rėmus, politinė sistema – paralyžiuota“, – sako pašnekovas.
G.Jakštaitė teigia, kad, labiau nei apkalta, tikėtinas kitas scenarijus: „Net ir pasikeitus jėgų pusiausvyrai Kongrese, bus einama tuo keliu, kad Kongresas, gal su D.Trumpo administracijos nariais, imsis didesnės iniciatyvos. Politikos formavime bus stengiamasi nustumti prezidentą į šoną.“
