„Matome visą, taip sakant, įrankių arsenalą, kuriuo siekiama išvengti tiesioginių atsakymų, tempti laiką. Tikrai galiu suprasti tokią Irano taktiką – jis, be abejo, nori sumažinti visuomenės susidomėjimą tragedija“, – sakė jis „Laisvės radijui“.
„Jų nuomone, rezonanso sumažinimas gali, be kita ko, turėti įtakos tiek atsakomybės, kurį prisiims Iranas, laipsniui, tiek kompensacijos lygiui“, – pridūrė jis.
„Jokiu būdu nenorėčiau grasinti, kad Ukraina netrukus kreipsis į tarptautinį teismą ar pasitelks kitus pažeistų teisių gynimo mechanizmus. Tačiau tokia galimybė yra, ir Irano atstovai turi jos neužmiršti“, – pabrėžė J.Jeninas.
Pasak jo, Ukraina siekia, kad būtų suformuota jungtinė tyrėjų grupė, kuri galėtų susipažinti su visa iraniečių vykdomo tyrimo medžiaga.
„Norėtume kartu atlikti tyrimo veiksmus – bendras apklausas, ekspertizes. Jei nutiks taip, kad derybos atsidurs aklavietėje, mums teks pasitelkti kitus pažeistų teisių atkūrimo mechanizmus“, – pažymėjo viceministras.
J.Jeninas pridūrė, jog Kijevas pasirengęs derėtis su Teheranu tiek, kiek reikės.
„Vis tik Irano atstovai turi puikiai suprasti, kad Ukrainos ir kitų partnerių kantrybė turi tam tikras ribas. Visuomenė reikalauja iš mūsų rezultatų, artimieji reikalauja teisingumo; būtent šis kriterijus mums yra pagrindinis“, – sakė jis.
752-uoju reisu skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvas „Boeing 737-800“ sausį buvo numuštas dviem raketomis ir sudužo vos pakilęs iš Teherano pagrindinio oro uosto.
Po kelių dienų Iranas pripažino, kad jo pajėgos netyčia numušė į Kijevą skridusį lainerį, paaštrėjus įtampai JAV ir Irano santykiuose. Per nelaimę žuvo visi 176 orlaivyje buvę žmonės.
Orlaiviu skrido 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganai, trys vokiečiai ir trys britai.
Liepos pabaigoje Kijeve prasidėjo derybos su Irano pareigūnais dėl kompensacijos už lainerio numušimą. Antrasis derybų ratas įvyko spalio pabaigoje.
