Ketvirtadienį V.Zelenskio atstovė Julija Mendel sakė, kad Kijevas norėtų iki metų pabaigos surengti naują apsikeitimą kaliniais.
Naujienų agentūrai AFP ji nurodė, jog Kijevas pateikė derybininkams apsikeitimui skirtą savo pavardžių sąrašą, bet prorusiški separatistai to dar nepadarė.
„Darome viską, ką galime“, – teigė J.Mendel.
V.Zelenskis taip pat aptarė šią temą su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais, taip pat su V.Putinu, pridūrė prezidento atstovė.
Ukraina nuo 2014 metų pavasario, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, kovoja su Maskvos remiamais separatistais Donecko ir Luhansko regionuose.
Nuo to laiko žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, dar beveik 1,5 mln. gyventojų teko palikti savo namus.
Keturšalėmis Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos derybomis siekiama, kad būtų atitraukta sunkioji ginkluotė, Kijevas atgautų savo sienų kontrolę, separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai gautų platesnę autonomiją ir juose būtų surengti vietos valdžios rinkimai.
Tačiau derybos buksuoja nuo praėjusių metų, kai V.Putinas ir V.Zelenskis susitiko Paryžiuje, o trečiadienį Ukrainos lyderis apkaltino Rusiją „blokuojant susitarimų įgyvendinimą“.
Vėlų trečiadienį paskelbtame pranešime V.Zelenskis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi naujam karių atitraukimo ir naujų teritorijų išminavimo etapui, taip pat dar vienam apsikeitimui kaliniais.
Praėjusį mėnesį Ukraina atidarė dvi naujas perėjas į separatistų kontroliuojamą teritoriją, tačiau Donbaso pareigūnai vis dar blokuoja praėjimą civiliams.
Vėliau lapkritį Prancūzija ir Vokietija paragino Maskvą daryti spaudimą prorusiškiems separatistams, kad jie leistų atidaryti perėjas, pabrėždamos, kad Kijevas vykdo savo įsipareigojimus šiuo klausimu.
