Donbase – galinga separatistų ataka: nurodomos galimos Rusijos puolimo kryptys ir provokacijos

Ketvirtadienio vakarą Rusijos palaikomi separatistai dar kartą apšaudė Stanica Luhanskos kaimą. Vienas artilerijos sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos informacija, paskelbta „Telegram“.

„Vasario 17 dieną 21.24 val. iš tarnybos 102 gautas pranešimas apie tai, kad Stanica Luhanskos rajone, miesto tipo gyvenvietėje Stanica Luhanska <...> iš sunkiojo ginklo pataikyta į gyvenamąjį namą“, – kalbama pranešime.

A.Heraščenka taip pat pažymėjo, kad po to, kai sviedinys pataikė į namą, jame kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, žuvusių ir nukentėjusių nėra.

Per pastarąją parą vis daugiau nepriklausomų ekspertų ėmė garsiai reikšti abejones, kad Rusijos pajėgos iš tiesų atitraukiamos nuo pasienio su Ukraina – nors, žinoma, atvirai prieinami palydoviniai duomenys atkeliauja ne iš karto, o Maskva irgi primena, kad procesas užtruks.

„Atrodo, kad karinė įranga kaip tik gabenama į pozicijas arčiau sienos – nėra duomenų, kurie leistų padėtį vertinti priešingai“, – teigė gynybos žvalgybos portalo „Jane's“ vyresnysis analitikas Thomas Bullockas.

Jo vertinimu, Rusijos gynybos ministerijos skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti į nuolatines bazes grąžinami kariai ir karinė technika, yra smarkiai suredaguoti.

„Kartais matyti, kaip sulipdyti į geležinkelio stotį atvykstantys ir iš jos išvykstantys tankai – dėl to lieka neaišku, ar jie iš tiesų atitraukiami. Tai tikrai kažkiek klaidina.

Jei norėtum nuoseklaus naratyvo, tiesiog rodytum tankus, riedančius stoties link. Vietoj to rodoma, kaip jie atvyksta, grįžta, vėl atvažiuoja. Tai chaosas“, – svarstė Th.Bullockas.

Vakaruose skambant nuogąstavimams, kad Rusija pasiryžusi didelei invazijai į Ukrainą ir nebijo aukų, analitikai vis dėlto abejoja, ar operacija būtų labai plati.

„Jei Rusija nuspręstų pulti, šiuo metu kovinės masės greičiausiai užtektų labiau ribotai sausumos operacijai, galbūt skirtai užimti rytinius Ukrainos regionus“, – tvirtino Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas Johnas Chipmanas.

Vokietijos ambasadorė Jungtinėse Tautose pareiškė, kad rusų karių telkimas palei Ukrainos sienas Rusijoje ir Baltarusijoje sunkiai gali būti paaiškinamas kitaip nei pasirengimas puolimui.

„Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos precedento neturinčiu mastu telkiamos Rusijos ir Baltarusijos pusėje prie Ukrainos sienų. Beveik neįmanoma nevertinti to kaip grėsmės ar pasirengimo puolimui. Smerkiame tai, kad Rusija iki šiol nepateikė patenkinamų paaiškinimų dėl tokių veiksmų“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė ambasadorė Antje Leendertse. Visą Vokietijos atstovės pareiškimą galima perskaityti čia: https://new-york-un.diplo.de/un-en/news-corner/-/2512196

Vokietijos ambasadorė perspėjo, kad dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Rusija susidurtų su „politinėmis, ekonominėmis ir geostrateginėmis pasekmėmis“.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienio vakarą atvyko į Lenkiją, tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Ką tik atvykau į Lenkiją. Jungtinės Valstijos labai vertina mūsų aljansą ir mūsų bendras vertybes, ir esu ypač dėkingas už tai, kad jie maloniai priima JAV pajėgas“, – paskelbė gynybos sekretorius.

Iš Lenkijos L.Austinas po kelių dienų dar turėtų atvykti vizito į Lietuvą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad vaizdas Ukrainoje lieka labai niūrus, tačiau kartu pabrėžė, kad Vakarai laikosi vieningai.

Tokią poziciją jis paskelbė pranešdamas apie būsimą kelionę į Miuncheno saugumo konferenciją.

„Vaizdas Ukrainoje lieka labai niūrus. Šį savaitgalį keliausiu į Miuncheno saugumo konferenciją diskusijoms su partneriais. Vakarai yra vieningi: deeskalacija ir dialogas yra vienintelis kelias pirmyn“, – pareiškė B.Johnsonas.

Europos Sąjungos vadovai laikosi bendros pozicijos dėl Vladimiro Putino, ir tai pykdo Rusijos prezidentą, interviu Briuselio leidiniui „Politico“ pareiškė Estijos premjerė Kaja Kallas po Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Per pastarąsias dvi savaites su V.Putinu bendravo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Sholzas.

Pasak K.Kallas, abiem atvejais „su mumis buvo konsultuotasi tiek prieš susitikimus, tiek po jų“.

Postimees/Scapix Baltics nuotr./Kaja Kallas

Ir, pasak skirtingų šaltinių, „Rusija buvo nemaloniai nustebusi, nes net ir atskiruose susitikimuose už uždarų durų buvo kalbama tas pats“, teigė Estijos premjerė. Ji interviu davė po neformalaus ES lyderių susitikimo.

Lietuvai šiame susitikime atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Ukrainai suteikti aiškią europinę perspektyvą ir atkreipė ES lyderių dėmesį į Rusijos karinių pajėgų sutelkimą ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir Baltarusijos teritorijoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje paragino Vakarus nustoti kalbėti apie tai, kad Rusija gali užpulti Ukrainą.

„Norėčiau išreikšti viltį, kad Vakarų atstovai atsisakys pagundos prieš televizijos kameras šios dienos susitikimą paversti nepagrįstų ir agresyvių žodinių pareiškimų platforma, kur dėstomi visiškai nepatvirtinti kaltinimai, kad Rusija ketina užpulti Ukrainą“, – sakė viceministras.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paragino Rusiją vienašališkai pasižadėti nepulti Ukrainos ir patvirtinti šį įsipareigojimą atitraukiant karius, sutelktus prie kaimyninės šalies sienų.

Jeigu Maskva siekia taikos, „Rusijos vyriausybė šiandien gali aiškiai, neišsisukinėdama paskelbti, kad Rusija neįsiverš į Ukrainą, aiškiai tai pasakydama pasauliui“, pasiūlė JAV diplomatijos vadovas per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos krizei aptarti.

„Ir pademonstruoti tai išsiųsdama savo karius, tankus ir lėktuvus atgal į savo kareivines“, – pridūrė jis.

Per posėdį A.Blinkenas sakė pakvietęs Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ateinančią savaitę susitikti derybų Europoje, nors JAV pareigūnai teigė, kad Maskva gali pradėti invaziją į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Jungtinės Karalystės vyriausybė perspėjo Kremlių nepripažinti Rusijos remiamų separatistų darinių Rytų Ukrainoje. Šį pareiškimą Londonas paskelbė praėjus kelioms dienomis po to, kai Rusijos parlamentas kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną su raginimu pripažinti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas.

„Jei šis prašymas būtų patenkintas, tai būtų dar vienas išpuolis prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir parodytų, kad Rusija renkasi konfrontacijos, o ne dialogo kelią“, – pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

AP/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss ir Sergejus Lavrovas

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija paskelbė žemėlapį, kuriame pavaizduoti galimos Rusijos kariuomenės puolimo kryptys, jei Maskva nuspręstų įsiveržti į Ukrainą. Šis žemėlapis buvo paskelbtas ministerijos socialiniame tinkle „Twitter“.

Britų gynybos ministerija pabrėžia, kad Rusija išlaiko reikšmingą karinį buvimą ir gali įsiveržti į Ukrainą be papildomo įspėjimo. „Galimos prezidento Putino invazijos kryptys parodytos žemiau. Jis vis tiek gali užkirsti kelią konfliktui ir išsaugoti taiką“, – sakoma pranešime.

 

JAV ir JK ketvirtadienį pakartojo savo perspėjimus, kad artimiausiomis dienomis Rusijos invazija į Ukrainą yra labai tikėtina.

Jungtinės Valstijos praneša, kad Rusija kaupia kraujo atsargas ir pamažu perdislokuoja karius prie pat Ukrainos sienų, praneša Ukrainos portalas pravda.ua.

Tai Briuselyje paskelbė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kurį cituoja „Reuters“. 

„Matome, kad jų (kovinių lėktuvų – red.) skraido labai daug. Matome, kaip jie padidina pasirengimą Juodojoje jūroje. Matome net, kaip jie kaupia kraują“, – sakė L.Austinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

„Neseniai buvau kareivis. Aš ne iš kalbų žinau, kad tokie dalykai nedaromi be priežasties. Jūs tikrai to nedarysite, jei ketinate susikrauti daiktus ir grįžti namo“, – pridūrė L.Austinas.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas išvardijo galimas Rusijos provokacijas, kurios gali būti panaudotos kaip pretekstas pradėti karinį išpuolį. Jis akcentavo teroristinio išpuolio Rusijoje organizavimą, praneša Ukrainos portalas pravda.ua.

„Rusija planuoja dirbtinai sukurti dingstį invazijai. Tai gali būti Rusijos įvykdytas smurto aktas Ukrainos teritorijoje arba koks nors piktinantis išgalvotas kaltinimas Ukrainos vyriausybei.

Šios provokacijos formos tiksliai nežinome. Tai gali būti surežisuotas teroro aktas panaudojant sprogmenis kur nors Rusijoje arba atrasta masinė žmonių palaikų kapavietė, surengta bepiločių orlaivių ataka prieš civilius ar net tikra ataka panaudojant cheminį ginklą. Tikėtina, kad Rusija šias provokacijas pavadins „etniniu valymu“ arba „genocidu“ (Ukrainos – red.)“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje ketvirtadienį sakė A.Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas teigė, kad nei JAV žvalgyba, nei NATO sąjungininkų žvalgyba neturi įrodymų, kad Rusija tikrai atitraukia kariuomenę nuo Ukrainos sienų,. Anot jo, priešingai, žvalgybos užfiksavo, kad rusai stiprina savo karinį kontingentą. Pasak jo, vasario 17 d. Rusija prie sienos su Ukraina įvairiose vietose sutelkė daugiau nei 150 000 karių.

JAV valstybės sekretorius sakė, kad Rusija artimiausiomis dienomis gali pradėti plataus masto puolimą. Beveik 3 mln. gyventojų turintis Kijevas yra vienas pagrindinių Rusijos karinės vadovybės taikinių, teigė jis. A.Blinkenas sakė, kad Rusijos planas yra pradėti puolimą masinėmis raketų ir kibernetinėmis atakomis, kurios sutrikdys ryšius tarp Ukrainos vyriausybės ir kariuomenės. Po tokios pradžios Rusijos technika ir kariškiai tariamai imsis greito puolimo sausumoje.

Jis pridūrė, kad Rusija taiko daug hibridinių taktikos prieš Ukrainą. Jis priminė šią savaitę Ukrainoje įvykdytą kibernetinę ataką prieš valstybinius bankus ir vyriausybės svetaines. Anot A.Blinkeno, Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat pradėjo propagandos kampaniją, kad Ukrainos kariai Donbase šaudo į civilius gyventojus. A.Blinkenas išreiškė viltį, kad Rusija atsisakys savo agresyvių ketinimų, turint omenyje, kad visas pasaulis turi jos pasirengimo invazijai įrodymų, o JAV kartu su partneriais yra pasirengusios taikyti itin griežtas sankcijas agresijos prieš Ukrainą atveju.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Tačiau per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Rusija pareiškė, kad Vakarų šalių kaltinimai, esą Maskva ruošiasi pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, yra „nepagrįsti“.

„Ukraina atkakliai atsisako įgyvendinti Minsko susitarimų sąlygas“, – Saugumo Tarybai sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas.

Jis apkaltino Kijevą rengus atakas prieš Donbaso regioną, pareikalavusias „tūkstančių aukų“.

„Ukrainos atstovai kaskart rasdavo vis naujų dingsčių nevykdyti savo susitarimų“, – kalbėjo S.Veršininas.

Jis pridūrė, kad „mėginimai suversti kaltę Rusijai yra bergždi ir nepagrįsti“ ir kad jais siekiama „nukreipti kaltę nuo Ukrainos“.

S.Veršininas atmetė Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje „nepagrįstus kaltinimus“, kad Maskva mėgina sufabrikuoti pretekstą įsiveržimui į Ukrainą. „Manau, mums jau gana spekuliacijų apie tai“, – sakė jis.

Taikos formulės Ukrainai pagrindinis elementas yra atgrasymas, sako neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) bei Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos valstybių vadovų susitikimuose Briuselyje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kas dabar yra svarbu – mūsų vienybė, tvirta pozicija, ir šita pozicija yra geriausias atgrasymo elementas. Jei mes kalbame apie taikos formulę Ukrainai, ši formulė nėra aukštosios matematikos formulė, tai yra politinė formulė, ir pagrindinis šios formulės elementas yra atgrasymas“, – ketvirtadienio vakarą prieš Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos valstybių vadovų susitikimą sakė prezidentas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda pabrėžė, kad reikia būti pasiruošus Ukrainai suteikti „visą būtiną pagalbą: energetinę, karinę ir taip pat finansinę, nes dabar Ukraina nukentėjusi dėl didelės įtampos, dėl prarastų lėšų, investicijų ir rezervų“.

Jis taip pat sakė vertinantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pastangas siekiant spręsti Ukrainos ir Rusijos krizę per dvišalius susitikimus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. 

„Aš labai vertinu pono E.Macrono, Prancūzijos prezidento, ir O.Scholzo, Vokietijos kanclerio, asmenines pastangas dalyvauti šiame procese. Aš manau, kad susitikimai su V.Putinu yra naudingi visų pirma dėl tiesioginio kontakto ir tikslo geriau supranti jo siekius, bet tai taip pat labai gera proga perteikti mūsų vienybės žinutę“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia ne tik įvykiai ties rytine Ukrainos siena, bet ir Baltarusijoje telkiamos Rusijos karinės pajėgos.

„Yra V.Putino pažadai atitraukti pajėgas, kai pasibaigs pratybos, bet mes negirdime apie konkrečias  intencijas tai padaryti, tai kelia susirūpinimą, ir ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims ir Lenkijai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį paragino visas Rytų Ukrainą krečiančio separatistinio konflikto šalis elgtis santūriai po naujų apšaudymų, pažeidžiančių paliaubas pagal Minsko taikos susitarimus.

„Jeigu tai būtų patvirtinta, [šiems incidentams] neturi būti leista toliau eskaluotis. Raginame visas šalis demonstruoti didžiausią santūrumą šiuo jautriu metu“, – per JT Saugumo Tarybos posėdį dėl padėties Ukrainoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo.

Anot Jungtinių Valstijų, Rusija yra sutelkusi prie sienų su Ukraina apie 150 tūkst. karių, galimai ruošdamasi įsiveržti. Pasak R.DiCarlo, tokia padėtis yra „itin pavojinga“.

Pareigūnė sakė, kad šią konfrontaciją skatinančios problemos yra „sudėtingos ir ilgalaikės“.

„Nors šios problemos atrodo sunkiai sprendžiamos, atsižvelgiant, kiek nuo to priklauso mūsų kolektyvinis saugumas ir Europos stabilumas, jos gali ir privalo būti sprendžiamos diplomatija“, – pabrėžė R.DiCarlo.

Pasak jos, Minsko susitarimai, kuriais siekta sustabdyti karą tarp Ukrainos vyriausybės ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinusių separatistų, tebėra vienintelis pagrindas konfliktui taikiai išspręsti. „Tiesiog negalime priimti netgi naujo konflikto Ukrainoje galimybės“, – pareigūnė sakė JT Saugumo Tarybai. „Jokios alternatyvos diplomatijai nėra“, – pabrėžė R.DiCarlo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad toliau keldama ultimatumus dėl saugumo Europoje reikalavimų Rusija didina statymus ir nepaliauja ieškoti preteksto įsiveržti į Ukrainą, prie kurios sienų yra sutelkusi daugiau nei šimtą tūkstančių karių.

Taip jis kalbėjo Vašingtonui gavus Rusijos atsakymą dėl saugumo pasiūlymų ir Maskvai pareiškus, kad nesant amerikiečių valios tartis dėl tvirtų garantijų, ji bus priversta atsakyti, „įskaitant karinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimą“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pabradėje atidaryta „Herkus“ stovykla JAV kariams

A.Anušauskas LRT ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panašėja „į kortų šulerį prie džentelmenų stalo, mėgina didinti statymus“. Maskvos teikiamus pasiūlymus jis pavadino ultimatyviais.

„Jeigu Rusija ieško preteksto užpulti Ukrainą, tai pretekstą ji vis tiek išspaus ir suras ir vidaus vartojimo rinkai, ir tarptautinei bendruomenei pavaizduojant, kokia ji yra auka. O iš tikro ji yra elementari agresorė“, – teigė ministras.

Rusija ketvirtadienį dar kartą pareikalavo JAV ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių. Pasak A.Anušausko, Rusija vienu ypu parodė, kad „jai yra giliai nusispjauti ant visų Europos šalių suverenių teisių“.

„Tokia šalis su savo vadovybe tikrai kelia didžiulę grėsmę ne tik Europai“, – kalbėjo jis.

Briuselyje vykstančiame neformaliame ES viršūnių susitikime lyderiai ketvirtadienį aptarė galimas sankcijas, jeigu Rusija imtųsi tolesnių karinių veiksmų Ukrainoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pirmininkas Charles'is Michelis paskelbė, kad prieš susitikimą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

„Atidžiai stebime situaciją vietoje. Skubiai reikalinga deeskalacija“, – pareiškė Ch.Michelis. Jis dar kartą pakartojo, kad ES „solidarizuojasi“ su Ukraina.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat kreipėsi į neformalaus susitikimo, apie kurį buvo paskelbta ankstesnę dieną, dalyvius. Ji trumpai pristatė galimas ES sankcijas Rusijai.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad Europos Sąjunga turėtų veikti greitai, jeigu Rusija užpultų Ukrainą.

„Svarbu, kad invazijos atveju Vakarai būtų pasirengę būtinam ir griežtam atsakui, kad būtų aišku, jog negalima įsiveržti į kitą šalį, brangiai už tai nesumokant“, – pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin sakė, jog vis dar yra vilties, kad bus rastas diplomatinis sprendimas. „Bet, žinoma, tuo pat metu ruošiame labai griežtas, labai daug apimančias sankcijas“, – sakė ji.

Komisijos atstovas pabrėžė, kad bet kokios ES sankcijos būtų „reaguojamosios“, atsakant į bet kokius Rusijos veiksmus, todėl kol kas jų detalės viešai neskelbiamos.

ES ir JAV atsargiai vertina Rusijos pareiškimus apie atitraukiamas pajėgas nuo Ukrainos sienų, kur sutelkta daugybė karių.

„Į įvykius, kurie, kaip atrodė, turėjo rodyti deeskalaciją, šiuo metu nėra rimtai žiūrima, todėl liekame pasiruošę bet kokiam galimam atvejui“, – prieš susitikimą sakė Italijos premjeras Mario Draghi. Pasak jo, ES reikia „tvirtai laikytis mūsų atgrasymo strategijos, neparodyti silpnumo“.

Italijos premjeras taip pat sakė, kad „tikslas – susodinti prezidentą (Vladimirą) Putiną ir prezidentą Zelenskį prie vieno stalo“ ir derėtis dėl taikaus krizės sprendimo esamais formatais, įtraukiant Europos valstybes.

EK atstovas užsienio reikalams Peteris Stano žurnalistams sakė, kad Komisija galimų sankcijų neviešina. „Kol nieko neatsitiko, negalime diskutuoti apie sankcijas, nes tik spekuliuotume apie galimą nusikaltimą, į kurį ketiname reaguoti“, – sakė jis.

Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti atsakyti karinėmis priemonėmis, jeigu Vašingtonas nepatenkins jos anksčiau iškeltų reikalavimų dėl saugumo, ir pridūrė norinti, kad visos JAV pajėgos būtų išvestos iš Rytų ir Vidurio Europos, taip pat ir Baltijos šalių.

„Nesant amerikiečių pusės valios tartis dėl tvirtų, teisiškai įpareigojančių garantijų mūsų saugumui užtikrinti iš JAV ir jų sąjungininkų pusės, Rusija bus priversta atsakyti, įskaitant karinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų nuo gruodžio, kai Maskva pateikė plačius saugumo reikalavimus Vašingtonui ir NATO.

Jungtinės Valstijos atmetė pagrindinius Rusijos reikalavimus, įskaitant raginimą uždrausti Ukrainai kada nors įstoti į NATO, taip pat apriboti Vakarų įtaką Rytų Europoje bei buvusiose sovietinėse respublikose.

Ketvirtadienį Rusijos URM paskelbtame pranešime sakoma: „Reikalaujame visų JAV ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių“, – pridūrė URM.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kremlius

Maskva taip pat ragina Vakarus nebetiekti Ukrainai ginkluotės ir išvesti iš šios šalies „Vakarų patarėjus ir instruktorius“, taip pat nerengti NATO šalių bendrų pratybų su Ukrainos kariuomene.

Savo naujausiame pareiškime Rusija dar kartą atmetė kaltinimus, esą ji planuoja pulti Ukrainą, nors Vašingtonas tebetvirtina, kad tokia ataka gali prasidėti bet kuriuo metu.

„Jokio „Rusijos įsiveržimo“, apie kurį nuo praėjusių metų rudens oficialiu lygiu skelbia JAV ir jų sąjungininkai, nėra ir neplanuojama, todėl pareiškimų apie „Rusijos atsakomybę už eskalavimą“ negalima vertinti kitaip nei mėginimo daryti spaudimą ir nuvertinti Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų“, – sakoma URM pranešime.

Tačiau savo dokumente Maskva pasmerkė Vakarų raginimus perkelti karius ir grasinimus taikyti Rusijai koordinuotas sankcijas, jeigu invazija prasidėtų.

„Ultimatumai dėl pajėgų atitraukimo iš kai kurių sričių Rusijos teritorijoje, lydimi grasinimais imtis griežtesnių sankcijų, yra nepriimtini ir žlugdo perspektyvą pasiekti realų susitarimą“, – sakoma ministerijos pareiškime.

URM pridūrė, kad Rusijos nubrėžtos „raudonos linijos“ ir saugumo interesai „toliau ignoruojami“.

Visą Maskvos atsakymą galite perskaityti čia:

Rusija oficialiame rašte Jungtinėms Valstijoms ketvirtadienį pareiškė, kad rusų netenkina amerikiečių reakcija į Maskvos reikalavimus dėl NATO buvimo Rytų Europoje.

„JAV atsakyme nematėme patvirtinimo, kad Amerikos pusė yra įsipareigojusi paisyti neginčijamo saugumo nedalomumo principo“, - rašoma dokumente, kurį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.

Rusijos dokumente teigiama, kad JAV ir jų sąjungininkai savo pozicijas stiprina „Rusija saugumo interesų sąskaita“.

Rusija reikalavo, kad Vakarai įsipareigotų nepriimti Ukrainos į NATO ir išvestų NATO sąjungininkų pajėgas iš Rytų bei Vidurio Europos. NATO ir JAV šiuos reikalavimus atmetė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Minsko susitarimai, kurių įgyvendinimo besąlygiškai reikalauja Rusija, parengti taip, kad Ukraina atsidurtų silpnesnėje, pralaiminčioje pozicijoje.

Ketvirtadienio apšaudymų Rytų Ukrainoje žemėlapis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nesiderės su  separatistų valdomomis Donecko ir Luhansko vadinamomis liaudies respublikomis. Tai jis pareiškė interviu „RBC-Ukraine“.

„Ne, mes neisime. Tai beprasmiška. Tai nieko nesprendžia. Kam tam gaišti laiką? Jie gali šaudyti, pataikyti į darželį, mokyklą...“, – sakė prezidentas. Beviltišku dokumentu jis pavadino ir „Minsko susitarimus“.

„Minskas“ apskritai yra dalis, nesusijusi su saugumu. Vis sakome, kad eikime kartu su „Minsku“. Bet jis kalba apie Donbaso deokupaciją. Tai neišsprendžia visų mūsų problemų. Jis sako, kad Donbasas yra okupuotas ir mums reikia jį vėl integruoti į Ukrainą. Ir visi dalyviai, atrodo, už tai. Klausimas, kaip tai padaryti“, – sakė prezidentas. Anot jo, „Minsko susitarimai“ nesusiję su Rusijos kariuomene pasienyje, su Krymo klausimais.

„Na, dokumentas buvo surašytas beviltiškai! Surašytas taip, kad iš pradžių buvome silpnesnėje, pralaimėjusioje pozicijoje. Sakome: na, gerai, badykimės čia. Bet yra ir visa kita. O ką su tuo daryti?“ – sakė V.Zelenskis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga šiuo metu turi puikią progą pademonstruoti vienybę ir kalbėti apie Ukrainos spartesnę Ukrainos integraciją į ES.

Taip jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„Turime puikią progą pademonstruoti tą vienybę ir kalbėti daugiau apie tuos dalykus, kuriems anksčiau skyrėme mažiau dėmesio, ir pirmiausia – apie labai aiškią perspektyvą pačiai Ukrainai integracijos į ES prasme“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį teigė šalies vadovas.

„Taip, mes turėjome gruodžio mėnesį ES viršūnių susitikimą, kuris kaip tik buvo skirtas šiam klausimui, tačiau šiandien mes norime kalbėti apie tai aiškiau, konkrečiau ir suteikti labai aiškius, tame tarpe – ir finansinius, ekonominius instrumentus, kad tai vyktų sparčiau“, – pridūrė jis.

Anot jo, Ukraina ir šiuo metu, nepaisant Rusijos keliamos įtampos, bando įgyvendinti integracijai reikalingas reformas.

„Sutikime, kad Ukraina yra asocijuota ES partnerė, kad Ukraina yra šalis, kuri laikosi tų pačių europietiškų vertybių ir principų, ir Ukraina, nepaisant labai sudėtingos aplinkos, toliau stengiasi įgyvendinti tas reformas, kurios jai yra būtinos. Ji demonstruoja visomis išgalėmis tą motyvaciją ir tikrai labai rimtą pasirengimą integracijai, ir aš manau, kad norint jų nenuvilti, mes tikrai galime padaryti daugiau ir siųsti tuos signalus“, – kalbėjo G.Nausėda.

Prezidento teigimu, Rusija testuoja Vakarų valstybes ir tai įrodo karinių pajėgų manevrai.

„Be jokios abejonės mūsų testavimas toliau tęsis, jis vyksta kiekvieną dieną vis naujais būdais ir čia mums nereikia turėti jokių iliuzijų. Kaip ir patys karinių pajėgumų manevrai, kuriuos mes šiuo metu matome ir kurie neleidžia daryti gal labai aiškių, vienareikšmių išvadų, kas gi čia vyksta“, – teigė Lietuvos vadovas.

Pasak jo, tokie veiksmai Maskvai leidžia išlaikyti įtampą ir užsiimti geresnes derybines pozicijas.

„Tai taip pat turbūt yra būdas išlaikyti dėmesį ir išlaikyti įtampą, nes toks planų neaiškumas, ko gero, leidžia pasiekti anai pusei geriausią derybinę poziciją ir kalbėtis su mumis iš jėgos“, – tvirtino G.Nausėda.

Vis dėlto, pasak Lietuvos prezidento, ES yra vieninga ir nuosekli Ukrainos klausimu ir tai yra „labai geras atgrasymo veiksnys Rusijos atžvilgiu“.

Darbo kelionės į Donecko sritį metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Ukrainos kariškių pozicijose priešakinėje gynybos linijoje. 

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pranešama, kad valstybės vadovas apžiūrėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams perduotų naujausių ginklų ir karinės technikos pavyzdžius, įskaitant nešiojamąsias prieštankinių raketų sistemas FGM-148 Javelin ir NLAW, taip pat granatsvaidžius M141 paleidimo priemones.

V.Zelenskis taip pat apžiūrėjo priešakines pozicijas ir susipažino su operatyvine bei taktine situacija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomybės zonoje. Prezidentas kalbėjosi su kariškiais, įteikė jiems dovanas ir kartu papietavo.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Sužeistas Ukrainos karys

Ketvirtadienį nuo 11:00 iki 14:00 kovotojų išpuolių Donbase išaugo nuo 29 iki 34. Dar vienas Jungtinių pajėgų narys buvo sužeistas. 

Jungtinių pajėgų operacijos pranešime teigiama, kad abu sužeisti  kariai gydomi ligoninėje, jų sveikatos būklė vidutinė. Pirminiais duomenimis, vasario 17 d. per Rusijos okupacinių pajėgų apšaudymą buvo sužeisti ir du civiliai. Per šias tris valandas prie įsibrovėlių apšaudytų gyvenviečių buvo pridėta Chriaščiovka, Doneckojė ir Novotoškivskė. Iš viso kovotojai apšaudė 26 gyvenvietes.

Iš 34 išpuolių 28 buvo įvykdyti naudojant Minsko susitarimų draudžiamus ginklus. Štabas pabrėžė, kad Ukrainos kariai atsako ugnimi, kad sustabdytų priešo atakas tik iškilus grėsmei kariškių gyvybėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“ ir kad tokia invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis, nors Maskva teigia pradėjusi atitraukti pajėgas nuo sienos su kaimynine šalimi.

Ši grėsmė yra „labai didelė, nes jie vis dar neišvedė jokių savo pajėgų. Jie atsiuntė [daugiau] karių“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J.Bidenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Turime priežasčių manyti, kad jie prisidėjo prie inscenizuotos operacijos, kad įgytų dingstį įsiveržti, – pridūrė jis. – Visi mums žinomi požymiai rodo, kad jie pasiruošę veržti į Ukrainą, užpulti Ukrainą. Nujaučiu, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis.“

J.Bidenas sakė dar neskaitęs naujo raštiško Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakymo į JAV siūlymus iš šios aklavietės eiti diplomatiniu keliu.

J.Bidenas sako, kad „diplomatinis kelias“ išlieka ir kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas vėliau ketvirtadienį kalbėdamas Jungtinėse Tautose „išdėstys, koks yra šis kelias“.

Vis dėlto J.Bidenas pridūrė: „Planų skambinti Putinui neturiu.“

Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti atsakyti karinėmis priemonėmis, jeigu Vašingtonas nepatenkins jos anksčiau iškeltų reikalavimų dėl saugumo, ir pridūrė norinti, kad visos JAV pajėgos būtų išvestos iš Rytų ir Vidurio Europos.

„Nesant amerikiečių pusės valios tartis dėl tvirtų, teisiškai įpareigojančių garantijų mūsų saugumui užtikrinti iš JAV ir jų sąjungininkų pusės, Rusija bus priversta atsakyti, įskaitant karinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Reikalaujame visų JAV ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių“, – pridūrė URM.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ketvirtadienį pasmerkė Rusiją už bandymus „išgalvoti pretekstų invazijai“ į Ukrainą, kai Kijevas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl konflikto eskalavimo. 

Ukrainiečių kariuomenės vadavietė rytuose pareiškė, kad Maskvos palaikomi separatistai „su ypatingu cinizmu“ apšaudė iš sunkiosios artilerijos Stanica Luhanskos kaimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Liz Truss

Tuo metu Rusijos naujienų agentūros skelbia, kad prorusiškos separatistinės pajėgos Luhanske kaltina Ukrainą eskaluojant susirėmimus.

„Pranešimai apie įtariamus nenormalius Ukrainos karinius veiksmus Donbase yra akivaizdus Rusijos vyriausybės bandymas išgalvoti pretekstų invazijai“, – tviteryje parašė L.Truss.

„Viskas vyksta pagal Kremliaus scenarijų“, -  pareiškė diplomatė prieš derybas su Ukrainos lyderiais Kijeve. Ji pridūrė, kad  JK ir „toliau nepasiduos Rusijos dezinformacijos kampanijai“.

Anksčiau ketvirtadienį L.Truss perspėjo, kad Rusija gali dar „ne vieną mėnesį“ tęsti Ukrainos krizę, išbandydama Vakarų vienybę.

L.Truss dar kartą įspėjo Maskvą, kad jai tektų sumokėti „didžiulę ekonominę kainą“, jei įsiveržtų į savo vakarinę kaimynę. Užsienio reikalų sekretorė pridūrė, kad tokiu atveju būtų „nesąžininga“ nesiimti veiksmų prieš kontroversišką rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino, kad Kijevas turi mažai galimybių įstoti į NATO, nors ir turi tokių siekių.

Pasak jo, šiems užmojams trukdo ne vien Rusijos priešinimasis, bet ir paties Aljanso šalių nenoras priimti Ukrainą.

„Mes kaip šalis norėtume įstoti į NATO ir jau daug metų jų to prašėme, – V.Zelenskis sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Tačiau procesas įstrigo. Tam esama priežasčių. Prieš Ukrainos stojimą nusistačiusi ne vien Rusija.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis (centre)

Ukrainos lyderis sakė, kad „atskiros NATO narės palaiko Maskvą šiuo klausimu“, ir pridūrė, kad tai yra „vieša paslaptis“.

V.Zelenskis atsisakė paminėti konkrečių šalių, tik išreiškė viltį, jog jos dar persigalvos.

„Mūsų santykiai su šiomis šalimis ne patys geriausi, ir nenorime jokios rizikos ar diplomatinių konfliktų“, – aiškino jis.

Anot V.Zelenskio, Ukrainos žmonėms turi būti užtikrinta galimybė patiems spręsti, ar jų šalis turėtų stoti į NATO, bet esant dabartinei padėčiai referendumą rengti būtų netikslinga.

„Kelias į NATO ir Europos Sąjungą – labai ilgas. Ukrainai šiame kelyje reikia saugumo garantijų“, – pridūrė prezidentas, prašydamas NATO narių palaikymo.

„NATO yra saugumo garantija, ir būtent tai mes norime pasiekti. Ši garantija mums reikštų, kad neprarasime nepriklausomybės“, – sakė jis.

Rusija ketvirtadienį paskelbė išsiunčianti antrąjį pagal rangą JAV diplomatą Maskvoje, didėjant įtampai dėl grėsmės, kad Kremlius pasiųs pajėgas įsiveržti į Ukrainą, pranešė JAV Valstybės departamentas.

„Galime patvirtinti, kad Rusija išsiuntė JAV misijos Rusijoje vadovo pavaduotoją Bartą Gormaną“, – sakė departamento atstovė.

„Rusijos veiksmai prieš mūsų MVP buvo neišprovokuoti, ir laikome tai eskaluojančiu žingsniu bei svarstome savo atsaką“, – pridūrė atstovė.

„Dabar labiau nei bet kada kritiškai svarbu, jog mūsų šalys turėtų būtiną diplomatinį personalą, kad būtų skatinamas bendravimas tarp mūsų vyriausybė“, – pažymėjo pareigūnė.

Rusija savo ruožtu pareiškė, kad B.Gormanui buvo liepta išvykti atsakant į neseniai įvykdytą vieno rusų diplomato išsiuntimą iš JAV.

„Amerikiečių diplomatui buvo nurodyta išvykti iš Rusijos atsakant į ministro patarėjo neteisėtą išsiuntimą iš mūsų ambasados Vašingtone“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Marija Zacharova

URM pažymėjo, kad už pastarąją abipusių diplomatų išsiuntimų bangą atsakingas Vašingtonas.

„Masiniai diplomatų išsiuntimai ir aštrėjantis „vizų karas“ – ne mūsų pasirinkimas“, – teigė M.Zacharova.

Ji pridūrė, kad Maskva „ne kartą ir įvairiais lygiais siūlė Amerikos pusei liautis bloginti diplomatinių atstovybių veiklos sąlygas“.

Rusija jau ne vieną mėnesį skundžiasi, kad JAV tarnybos atsisako išduoti vizas jos diplomatams arba vilkina jų išdavimą.

Vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje yra inscenizuota ataka, kuria siekiama sukurti pretekstą Rusijos kariuomenei įsiveržti į šalį, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

„Vaikų darželis buvo apšaudytas per, kaip mums... žinoma, operaciją su svetima vėliava, skirta diskredituoti ukrainiečius, sukurti pretekstą, suklastotą provokaciją Rusijos veiksmams“, – Britanijos žiniasklaidai sakė premjeras.

Ukrainiečių kariuomenės vadavietė rytuose pareiškė, kad Maskvos palaikomos pajėgos „su ypatingu cinizmu“ apšaudė iš sunkiosios artilerijos Stanica Luhanskos kaimą.

„Sviediniai pataikė į vaikų darželį, – nurodė vadavietė. – Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti du civiliai gyventojai. Taip pat buvo apgadinta viešoji infrastruktūra. Pusė gyvenvietės liko be elektros energijos.“

Ukrainos kariuomenės nuotr./Stanicos Luhanskos gyvenvietėje apšaudytas darželis

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba neužsiminė apie jokius sužeistuosius, tačiau pasmerkė įtariamą apšaudymą.

„Raginame visus partnerius skubiai pasmerkti šį šiurkštų Minsko susitarimų pažeidimą, kurį Rusija įvykdė esant ir taip įtemptai saugumo situacijai“, – nurodė ministras, turėdamas omenyje 2014 metais sudarytą tarptautinį sutartį, skirtą nutraukti karą.

Tuo metu rusų naujienų agentūros pranešė, kad separatistų pajėgos Luhanske pareiškė, jog Ukraina suintensyvino karinius veiksmus.

„Per pastarąją parą padėtis ties kontaktinę linija labai paaštrėjo“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublika“ pasiskelbusio separatistų darinio pajėgų vadas Janas Leščenka.

„Priešas, vykdydamas tiesioginius Kijevo karinės ir politinės vadovybės nurodymus, bando eskaluoti konfliktą“, – pridūrė jis.

Ukrainos valdžios pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Donecko srityje netoli kontaktinės linijos per apšaudymą iš priešininkų pozicijų nukentėjo du miestai ir trys gyvenvietės.

„Nerami diena įvairiose fronto linijos atkarpose... Artilerijos apšaudymai, per kuriuos buvo sužeista kariškių ir civilių gyventojų, o taip pat padaryta žalos infrastruktūrai. Šiandien Donecko srityje nuo priešo sviedinių nukentėjo Marjinka, Krasnohorivka, Taramčuko gyvenvietė, o taip pat Stepnė ir Solodkė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė regiono karinės ir civilinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenka.

Pasak jo, Marjinkoje skeveldros pasiekė mokyklą, kur vaikai buvo priversti glaustis slėptuvėje. Dabar, esant galimybei, tėvai pasiima vaikus namo.

„Be to, skeveldra sužeidė vieną 65 metų Marjinkos gyventojų, kuri per apšaudymą buvo stotelėje. Moteris buvo atvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta būtinoji pagalba“, – sakoma pranešime. 

Remiantis rajono administracijos vadovo pateikta informacija, per apšaudymą buvo nutrauktas elektros tiekimas Krasnohorivkos gyvenvietėje. Pirminiais duomenimis, nutrūko elektros tiekimo laidas. Remonto brigada darbus pradės iš karto, kai bus saugu.

P.Kirilenka taip pat pranešė, kad Tamčuko, Stepnės ir Solodkės gyvenvietėse elektros taip pat nėra. 

Informacijos apie šiose gyvenvietėse nukentėjusius žmones negauta.

„Avdijivkos apylinkėse per apšaudymą buvo sužeistas karys. Šiuo metu jis yra medicinos įstaigoje“, – pridūrė P.Kirilenka.

Kiek anksčiau humanitarinės misijos „Proliska“ vadovas Jevhenijus Kaplinas  pranešė, kad Donecko srityje esančioje Marjinkoje 9 val. 50 min. prie autobusų stotelės nukritus sviediniui buvo sužeista 1957 metais gimusi moteris.

Anksčiau separatistiniai Donecko ir Luhansko rajonai taip pat pranešė apie staigų padėties pablogėjimą prie kontaktinės linijos Donbase.

Vašingtonas ketvirtadienį gavo raštišką Maskvos atsakymą dėl amerikiečių pateiktų pasiūlymų, turinčių deeskaluoti besivystančią krizę dėl Ukrainos, pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Atsakymas buvo pateiktas JAV ambasadoriui Maskvoje Johnui Sullivanui, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Maskvos perduotas dokumentas yra susijęs su Vašingtono sausio 26-ąją pateiktais Vašingtono pasiūlymais, kuriais atmetami pagrindiniai Maskvos reikalavimai, įskaitant spaudimą oficialiai įsipareigoti, jog Ukraina niekada nebus priimta į NATO.