„Pabrėžėme, kad svarbu priimti rinkimų įstatymą, kuris sudarytų sąlygas surengti vietos rinkimus iki 2016-ųjų pirmosios pusės pabaigos“, – sakė J.-M.Ayrault pasibaigus ministrų susitikimui Paryžiuje.
Tačiau Ukrainos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai nebuvo nusiteikę optimistiškai dėl pastarojo susitarimo užsitęsusiose derybose, per kurias abi pusės skundėsi dėl pažangos stygiaus.
„Turime sugebėti užtikrinti, kad tie rinkimai būtų organizuojami saugiai; mums reikia, kad mūsų teritorija būtų saugi“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas Pavlo Klimkinas.
Kijevas seniai tvirtina, kad neramiame rytiniame šalies regione turi visiškai liautis kovos veiksmai, kad būtų galima surengti rinkimus.
„Nesu patenkintas, kaip Kijevas ir Maskva veda šias derybas“, – nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, o jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas po susitikimo išvyko nepabendravęs su žiniasklaida.
Visi keturi diplomatijos vadovai pasisakė už tai, kad iki balandžio 30 dienos „būtų paleisti ir iškeisti visi belaisviai ir neteisėtai kalinami žmonės“, nurodė J.-M.Ayrault.
Šis susitikimas buvo surengtas įgyvendinant Minsko susitarimą, kuris buvo pasirašytas pernai vasarį tarp Kijevo ir Kremliaus palaikomų separatistų, tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tame paliaubų susitarime numatytos įvairios politinės, ekonominės ir socialinės priemonės, turinčios sudaryti sąlygas užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris nuo 2014 metų balandžio nusinešė jau apie 9 000 gyvybių.
Nors pasirašius paliaubų susitarimą smurtas smarkiai sumažėjo, pažangos įgyvendinant kitus to susitarimo punktus pastaraisiais mėnesiais buvo mažai.