„Taip, tai įmanoma – jei pamatysime, kad šis procesas neturi pabaigos. Tai labai nepopuliarus pareiškimas ir tikriausiai vėl nepatiks mūsų Vakarų partneriams. Bet mums Minsko [susitarimai] nėra savaiminė vertybė. Savaiminė vertybė – mūsų, kaip tautos, išlikimas“, – sakė ministras ketvirtadienį paskelbtame interviu BBC Ukrainos naujienų tarnybai.
„Jeigu pamatysime, kad jie neveikia ir kad tai veda mus į nuolatinį begalinio proceso tęsimą, anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas trauktis iš Minsko proceso“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.
„Tam ir yra Minskas arba Normandijos formatas – kad lyderiai susėstų ir pasakytų: mūsų tai netenkina, turime kitą idėją, organizuokime taikdarišką operaciją ar taikos palaikymo operaciją“, – pridūrė jis.
Anot V.Prystaikos, nebuvo planuota, kad Minsko procesas bus be galo ilgas.
„Jis buvo suplanuotas metams. Kodėl tuometiniai mūsų valstybės vadovai nusprendė bandyti jį pratęsti, užuot sąžiningai pasakius, kad jis neveiksmingas ir reikia ieškoti kito?“ – klausė jis.
Paklaustas, ar yra nustatytas kažkoks galutinis terminas, arba kas turėtų įvykti, kad Ukraina pasitrauktų iš Minsko proceso, ministras atsakė: „Manau, galutinis terminas egzistuoja. Jis aiškiai neapibrėžtas, bet jeigu šis susitikimas [laukiamas vadinamojo Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos – viršūnių susitikimas] parodys, kad pažangos nėra, žinoma, kils abejonių dėl galimybių Minsko procesu pasiekti taiką. Kai grįšime tuščiomis rankomis, bus logiška kelti klausimą, ar mums to Minsko vis dar reikia.“
Pasak V.Prystaikos, sankcijos Rusijai gali būti atšauktos ir neapsitraukus iš Minsko proceso. „Mes su jumis galime iki savo ir mūsų anūkų gyvenimo galo vykdyti Minsko susitarimus, o sankcijos gali būti atšauktos kas pusmetį“, – sakė jis.
„Tai sudėtinga ekvilibristika – kaip suprasti ir pajausti nuotaikas, ar sankcijos vis dar gali atlikti atgrasomąjį vaidmenį, ar visgi turėtume trauktis iš Minsko proceso ir ieškoti taikos kažkokiu kitu keliu. Būtent tai ir yra valstybės vadovo, mūsų dabartinės vyriausybės ir visos visuomenės atsakomybė“, – kalbėjo ministras.
Anot V.Prystaikos, jei būtų nuspręsta pasitraukti iš Minsko proceso, Kijevas matytų kelis galimus tolesnius scenarijus.
„Jei ne Minskas, tuomet turėtume kreiptis dėl taikdariškos misijos, tiksliau – taikos palaikymo misijos“, – sakė jis.
„Šio elemento Minsko susitarimuose nėra, ir tai galėtų būti patobulintas Minsko variantas nauju formatu. T. y., jeigu matome, kad procesas neduoda rezultatų, tikriausiai reikėtų kreiptis pagalbos į trečiąją šalį. Nors tokie pokalbiai vyksta nuo 2015 metų, Rusija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, neduodavo leidimo tokiai misijai“, – kalbėjo V. Prystaika.
„Jie [Rusija] buvo pateikę savo variantą – dislokuoti taikdarius palei sąlyčio liniją. Mūsų tai netenkina. O štai kompromisinis variantas – pavyzdžiui, taikdarių dislokavimas Ukrainos ir Rusijos pasienyje, mus tenkintų“, – pridūrė jis.
