Daugiau nei 55 tūkst. tikinčiųjų, nepaisydami ribojimų dėl koronaviruso, susirinko į procesiją Kijeve pažymėti 1033-ųjų Kijevo Rusios krikšto metinių.
Kijevas kadaise buvo senovinės pagonių slavų valstybės Kijevo Rusios sostinė. Ją 988-aisiais pakrikštijo kunigaikštis Vladimiras.
Procesija, vykusi esant sustiprinto saugumo sąlygoms, praėjo ramiai, per ją nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, pareiškime nurodė policija.
Pasak analitikų, antradienio masiniu susibūrimu siekta pademonstruoti Maskvai lojalios bažnyčios atšakos, smarkiai nusilpusios po nepriklausomos vieningos Ukrainos Bažnyčios įsteigimo, jėgą.
Analitikas iš Kijevo Volodymyras Fesenka naujienų agentūrai AFP sakė, kad Maskvos atšaka norėjo parodyti, „kad yra galingiausia bažnyčia Ukrainoje“.
V.Fesenkos teigimu, ji „kovoja dėl išlikimo“ ir nori pasiųsti „signalą Maskvai: nepamirškite mūsų“.
Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I 2018 metais priėmė istorinį sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios.
Daugiau kaip 300 metų Ukrainos Bažnyčią kontroliavo Maskvos patriarchai.
Su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų kovojantis Kijevas šią įtaką laikė nepriimtina.
Rusijos kontroliuojama Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje atšaka pasmerkė nepriklausomos vieningos Ukrainos Bažnyčios įsteigimą ir dėl šio reikalo nutraukė savo ryšius su Stambule įsikūrusiu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu.
Konstantinopolio patriarcho sprendimas pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos buvo didžiulis smūgis Maskvos dvasiniam autoritetui ortodoksų pasaulyje.
Kitą mėnesį, kai Ukraina minės 30-ąsias nepriklausomybės metines, šalyje lankysis Baltramiejus I.
