Įspėjo Maskvą apie nacionalizaciją
„Ukraina pasilieka teisę imtis adekvačių priemonių, kad kompensuotų nuostolius dėl Krymo praradimo, ir gali konfiskuoti Rusijos turtą, esantį ir Ukrainos teritorijoje, ir abiejose šalyse“, – pareiškė Ukrainos teisingumo ministras Pavelas Petrenko.
Ukrainos ekonomikos ministerija, pasak RBK, jau įvertino nuostolius, patirtus dėl aktyvų Kryme praradimo. Tai pranešė ekonomikos ministras Pavlas Šeremetas, bet jis atsisakė nurodyti skaičius.
Didžiuliai Ukrainos nuostoliai
Kryme nacionalizuotų Ukrainos aktyvų vertė viršija 1 milijardą JAV dolerių. „Forbes“ skaičiuoja, kad vien naftos gavybos bendrovės “Černomorneftegaz“ rinkos vertė dabar viršija 1 milijardą dolerių.
Skaičiuojama, kad Kijevas dėl Krymo aneksijos praras apie 6-8 milijardus JAV dolerių per metus.
Didelę vertę turi ir Krymo vyno gamintojai bei jiems priklausantys didžiuliai vynuogynai. Vien balansinė Krymo vynuogynų vertė gali siekti 250 mln. JAV dolerių. Kryme Ukrainos valstybė taip pat valdė uostus, geležinkelius, daug turistinių objektų, kurių taip pat neteko.
Be to, Juodosios jūros šelfe yra daug naftos ir dujų atsargų, kurių gavyba į Ukrainos biudžetą kasmet atnešdavo mažiausiai 2-3 milijardus JAV dolerių. Skaičiuojama, kad Kijevas dėl Krymo aneksijos praras apie 6-8 milijardus JAV dolerių per metus.
Gali kreiptis į tarptautinį arbitražą
Ekspertų manymu, Ukraina gali pabandyti tarptautiniame teisme užginčyti savo aktyvų Kryme nacionalizacijos teisėtumą. Jei ir nepavyktų susigrąžinti prarasto turto, būtų galima pareikalauti kompensacijos pirmiausia ne iš Rusijos, iš Krymo valdžios, kuri pasiskelbė nepriklausoma valstybe, pasiprašė priimama į Rusiją ir nacionalizavo Ukrainai priklausantį turtą.
Ukrainos vyriausybė neskelbia, kokios vertės yra Rusijos objektai šalies teritorijoje. Ukrainos ekonomikos ekspertė Jekaterina Obuchovskaja mano, kad minimali Rusijos turto Ukrainoje vertė yra 2-4 milijardai JAV dolerių.
Jei Ukrainos vyriausybė įvykdys savo sumanymus, Rusija gali turėti problemų ir kitose šalyse. Ukrainos teisingumo ministerija pranešė, kad pasilieka teisę kreiptis į teismus ir pretenduoti į Rusijos nuosavybę užsienyje.
Maskva jau turi liūdnos panašių procesų patirties. Šveicarijos kompanija „Noga“, 1990 m. produkciją į Rusiją tiekusi turėdama valstybės garantijas, nesusitarė su Rusija gražiuoju dėl apmokėjimo, kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir laimėjo.
Taikiniai – „Rosneft“, „Gazprom“ ir privačios bendrovės
Pirmiausia kalbama apie valstybinių Rusijos kompanijų turto Ukrainoje nacionalizavimą. Kompanijos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas jau pareiškė, kad gins savo aktyvus Ukrainos teritorijoje, bet tikisi, kad „krizė nesitęs tiek ilgai, jog sutrukdytų įgyvendinti tokius projektus kaip Lisičansko naftos perdirbimo gamykla“.
Jei „Gazprom“ pabandys perimti išteklius Juodojoje jūroje, Kijevas kompensuos savo nuostolius perimdamas „Gazprom“ aktyvus Ukrainoje bei kitose Europos šalyse.
Grėsmė iškilo ir Rusijos dujų gigantui „Gazprom“, kuris panoro perimti Krymo valdžios nacionalizuotą bendrovę „Černomorneftegaz“. Ukrainos teisingumo ministerija pagrasino, kad jei „Gazprom“ pabandys perimti išteklius Juodojoje jūroje, Kijevas kompensuos savo nuostolius perimdamas „Gazprom“ aktyvus Ukrainoje bei kitose Europos šalyse.
Žiniasklaidos priemonės praneša ir apie „juodąjį sąrašą“ privačių Rusijos kompanijų, kurios gali prarasti savo turtą. Žurnalistai, remdamiesi neįvardytais šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, skelbia, kad Kijevas gali nacionalizuoti pramonės kompleksus „Jevrazholding“, „Rusal“, Ukrainoje veikiančius Rusijos bankus „Sberbank“ ir VTB, telekomunikacijų operatorių turtą, gamyklas, viešbučius ir prekybos kompleksus.
