Kilus ginčui dėl Tibeto, Kinija įves vizų suvaržymus JAV pareigūnams

Kinija trečiadienį paskelbė, kad įves vizų suvaržymus žmonėms iš Jungtinių Valstijų, kurie „blogai elgiasi“ su Tibetu susijusiais klausimais.
Tibeto vėliava
Tibeto vėliava / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Kinija Tibetas

Taip Pekinas reaguoja į JAV suvaržymus, apie kuriuos buvo paskelbta diena anksčiau.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį sakė, jog pagal vieną naują JAV įstatymą imasi veiksmų prieš pareigūnus, kurių skaičiaus nenurodė, kad paspaustų Kiniją leisti amerikiečiams lankytis Tibete, ir pakartojo raginimą suteikti „prasmingą autonomiją“ šiam vakariniam, budistų dominuojamam regionui.

„Deja, Pekinas toliau sistemingai trukdo JAV diplomatams ir kitiems pareigūnams, žurnalistams bei turistams vykti į Tibeto autonominį regioną ir kitus tibetiečių rajonus, nors KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) pareigūnai ir kiti piliečiai turi daug didesnes galimybes lankytis Jungtinėse Valstijose“, – sakoma M.Pompeo pareiškime.

Valstybės sekretorius apribojo vizas kinų pareigūnams, kurie, kaip nustatyta, „reikšmingai dalyvavo“ uždraudžiant užsieniečiams lankytis tibetiečių rajonuose.

Valstybės departamentas remdamasis JAV konfidencialumo įstatymais atsisakė nurodyti šiuos pareigūnus ar pateikti jų skaičių.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas išreiškė savo šalies „tvirtą nepritarimą“ šiam žingsniui ir paragino JAV „tuojau pat nutraukti kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus per klausimus, susijusius su Tibetu“.

„Reaguodama į neteisingus JAV veiksmus, Kinija nusprendė įvesti vizų suvaržymus JAV darbuotojams, kurie blogai elgiasi su Tibetu susijusiais klausimais“, – sakė jis ir perspėjo dėl tolesnės žalos JAV ir Kinijos santykiams, taip pat tarpusavio bendradarbiavimui.

Padidėjus įtampai tarp JAV ir Kinijos, Vašingtonas vis dažniau skelbia tokius vizų suvaržymus ir anksčiau ėmėsi veiksmų dėl Pekino vykdomo žodžio laisvės slopinimo Honkonge ir maždaug milijono uigūrų bei kitų, daugiausia musulmoniškų tiurkų mažumų atstovų kalinimo.

Veiksmų dėl Tibeto imtasi pagal 2018 metais Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo siekiama spausti Kiniją dėl jos griežtų suvaržymų šiame Himalajų regione.

Pekinas sako, kad jo kariai 1951 metais „taikiai išvadavo“ Tibetą, bet daugelis tibetiečių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros naikinimu.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad tibetiečiai gyvena griežtai stebimi ir gali atsidurti kalėjime ar patirti smurtą dėl bet kokių nekiniško identiteto ženklų, įskaitant tremtyje gyvenančio jų dvasinio lyderio Dalai Lamos atvaizdų turėjimą.

Pekinas nuo 2008-ųjų iš esmės draudžia užsienio žurnalistams lankytis Tibete. Tais metais regionas išgyveno savižudybių protesto vardan bangą. Kinija taip pat neatsakė į JAV prašymus dėl konsulato įsteigimo šio regiono sostinėje Lhasoje.

Tuo metu JAV įstatyme nurodoma, kad į šalį įleistiems Kinijos piliečiams netaikomi jokie suvaržymai dėl lankymosi bet kurioje šalies dalyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų