Kim Jong-Ilas mirė 2011 m. gruodžio 17 d. Manoma, kad jo mirties priežastis – širdies smūgis. Pagrindiniais pretendentais jį pakeisti ilgai buvo laikomi jo du vyriausieji sūnūs – Kim Jong Namas ir Kim Jong Chulas. Trečiajam sūnui buvo numatytos tik aukštos, bet vis dėlto ne pačios svarbiausios pareigos Šiaurės Korėjos biurokratiniame aparate, jam tėvas skyrė mažesnį dėmesį.
Ilgą laiką būtent vyriausias Kim Jong-Ilo sūnus Kim Jong Namas buvo laikomas tėvo numylėtiniu ir pagrindiniu pretendentu į valdžią. Manoma, kad būtent jį tėvas ruošė valdyti Šiaurės Korėją ir stengėsi jam perduoti kiek įmanoma daugiau patirties.
Bet Kim Jong Namas labiau norėjo keliauti ir linksmintis, o ne valdyti. Galiausiai jis prarado tėvo pasitikėjimą, kai 2001 m. bandė slapčia aplankyti Disneilendą su padirbtu pasu. Ši istorija, atskleidusi, kad Šiaurės Korėjos valdžia keliauja su padirbtais asmens dokumentais, sukėlė gėdą jo šeimai. Kim Jong-Ilas prarado tikėjimą savo sūnaus sugebėjimu valdyti valstybę, ir jis po poros metų buvo išsiųstas gyventi į Kiniją.
Tada pagrindiniu pretendentu į Šiaurės Korėjos lyderio postą tapo Kim Jong Chulas. Keletą metų būtent jį Šiaurės Korėjos propaganda rodė kaip būsimąjį lyderį. Visgi jį, pasak pasakojimų, galiausiai ėmė laikyti „per daug moterišku“, kad perimtų valdžią. Tai lėmė, kad Kim Jong-Ilo įpėdiniu tapo Kim Jong Unas.
Skirtingas negu jo vyriausiasis brolis, Kim Jong Unas nuo pat vaikystės pasižymėjo rimtumu ir agresija. Jis net per savo gimtadienio vakarėlius mėgo dėvėti sovietines karines uniformas. Tačiau jam vaikystėje tėvas neskyrė daug dėmesio, nes jis buvo tik trečiasis paveldėjimo eilėje.
Bet situacijai pasikeitus ir 2008 m. Kim Jong-Ilui sunkiai susirgus, Kim Jong Unas pradėjo būti aktyviai ruošiamas užimti jo poziciją. Augdamas Kim Jong Unas matė, kaip pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos skaičius auga. Jis norėjo sustabdyti šią tendenciją ir priversti šiaurės korėjiečius būti lojalesniais režimui.
Todėl 2011 m. pradėjęs valdyti, Kim Jong Unas sugriežtino taisykles, reikalavo dar didesnio paklusnumo ir įsakė nužudyti dar daugiau žmonių, kuriuos laikė pavojumi savo lyderystei, negu jo tėvas ar senelis.
Siekdamas nuslėpti faktą, kad jo tėvas labai ilgai neplanavo jam perduoti valdyti Šiaurės Korėjos, Kim Jong Unas beveik nekalba apie savo praeitį. Netgi jo gimimo metai nėra viešai skelbiami. Taip siekiama, kad Šiaurės Korėjos gyventojai nesuprastų, jog jis buvo tik trečiasis eilėje valdyti Šiaurės Korėją, ir pamirštų, kiek mažai paramos jis turėjo iki savo valdymo pradžios.
„Šiaurės Korėjos gyventojai nežino, kad jis yra trečiasis Kim Jong-Ilo sūnus. Niekas to nežino. Netgi dabar Kim Jong Unas neatskleidžia savo gimimo datos. Netgi aš nežinau, kada jis gimė“, – sako Tae Jong Ho, buvęs Šiaurės Korėjos ambasadorius Jungtinei Karalystei.
Jo teigimu, Kim Jong Unas dėl savo patirties trūkumo jaučiasi nesaugus. Tai viena priežasčių, kodėl jis taip stengiasi demonstruoti jėgą. Kim Jong Uno nesaugumo jausmas iš dalies atsiranda dėl to, kad jam atrodo, kad aukščiausi Šiaurės Korėjos pareigūnai jo negerbia tiek, kiek gerbė jo tėvą.
„Jis suprato, kad svarbiausių Šiaurės Korėjos politikų kūno kalba, jam tapus šalies vadovu, pasikeitė. Jiems jis ilgai buvo tik trečiasis Kim Jong Ilo sūnus ir niekas daugiau“, – sako Tae Jong Ho.
Vis dėlto Kim Jong Unas rodo pagarbą savo tėvui. Jis neseniai apsilankė prie Paektu kalno – užgesusio ugnikalnio, kur, pasak Šiaurės Korėjos skleidžiamų mitų, gimė jo tėvas. Būtent ten jis minėjo paskutinį savo šalies raketos bandymą.
