Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) komentarai pasirodė po to, kai Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) praėjusią savaitę pareiškė, kad jaučia didelį poreikį keisti dabartinius Tokijo ir Pchenjano santykius.
„Manau, kad nėra jokios priežasties nevertinti jo neseniai pasakytos kalbos kaip teigiamos, jei ją paskatino tikrasis ketinimas drąsiai išsilaisvinti iš praeities pančių“, – sakoma Kim Yo Jong pareiškime, kurį perdavė Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra KCNA.
Kim Yo Jong sakė, kad abi šalys „gali kartu kurti naują ateitį“, priklausomai nuo Tokijo veiksmų, įskaitant ilgalaikio Šiaurės Korėjos vykdomų Japonijos piliečių grobimų XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje klausimo sprendimą.
„Nebus jokios priežasties, dėl kurios abi šalys negalėtų suartėti, ir premjero vizito į Pchenjaną diena gali ateiti“, – pridūrė ji.
Japonijoje pagrobimai tebėra opi ir daug emocijų kelianti problema.
2002 metais Šiaurės Korėja pripažino, kad XX amžiaus 8-e ir 9-e dešimtmetyje siuntė savo agentus pagrobti 13 japonų ir vertė juos mokyti šnipus japonų kalbos ir papročių.
Tačiau Japonija vis dar įtaria, kad buvo pagrobta daug daugiau jos piliečių, nei oficialiai pripažinta.
Praėjusiais metais sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje F. Kishida pareiškė, kad nori be išankstinių sąlygų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir teigė, kad Tokijas pageidauja išspręsti visus klausimus, įskaitant tuos, kurie susiję su pagrobimais.
Tuometinis Japonijos ministras pirmininkas Junichiro Koizumi (Dzuničiras Koidzumis) 2002 metais apsilankė Pchenjane, kur susitiko su Kim Jong Uno tėvu Kim Jong Ilu (Kim Čen Iru) ir nustatė santykių normalizavimo kelią, pagal kurį Japonija siūlytų ekonominę pagalbą.
Po šios kelionės buvo grąžinti penki Japonijos piliečiai ir J. Koizumi surengė kitą kelionę, tačiau diplomatija netrukus nutrūko, iš dalies dėl Tokijo susirūpinimo, kad Šiaurės Korėja neatskleidė informacijos apie pagrobimo aukas.
