„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kinai piktinasi dėl nekokybiškos Didžiosios kinų sienos restauracijos

Kinijos socialinių tinklų vartotojai penktadienį reiškė didelį pasipiktinimą dėl nevykusios Didžiosios kinų sienos restauracijos, kai 700 metų senumo ruožas buvo užlietas betonu ir paverstas lygiu, plokščiu taku.
Didžioji kinų siena prie Pekino
Didžioji kinų siena prie Pekino / Vaido Mikaičio nuotr.

Šis 8 kilometrų ilgio Siaohekou ruožas, pagarsėjęs kaip viena gražiausių nerestauruotų sienos dalių, yra Liaoningo provincijos šiaurės rytuose. Jis buvo pastatytas 1381 metais, Mingų dinastijos laikais.

Internete paskelbtose nuotraukose matyti, kad nelygus, aptrupėjęs sienos paviršius buvo užlietas baltu betonu, išnaikinti ant jo sužėlę augalai.

„Atrodo, kad tai padarė žmonės nebaigę nė pradinės mokyklos, – rašė vienas Kinijos „Twitter“ atitikmens „Weibo“ vartotojas. – Jei manote, kad čia geras rezultatas, tai galėjote tiesiog susprogdinti tą ruožą.“

„Taip brutaliai elgiamės su paminklais, kuriuos paliko mūsų protėviai! Kaip tokio žemo kultūrinio sąmoningumo žmonės gali užimti vadovų pozicijas?, – klausė kitas vartotojas. – Kodėl mums nesunaikinus ir Uždraustojo miesto Pekine?“

Net ir Liaoningo kultūros departamento direktoriaus pavaduotojas Dingas Hui sutiko, kad „restauracija pavyko gana bjauriai“, paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV.

Didžioji kinų siena – tai įtvirtinimų grandinė, sudaryta iš atskirų ruožų ir besitęsianti tūkstančius kilometrų nuo Kinijos rytinės pakrantės iki Gobio dykumos.

Vietomis ji yra tokia apgriuvusi, kad visas sienos ilgis gali būti nuo 9 tūkst. iki 21 tūkst. kilometrų – priklausomai nuo to, ar į bendrą ilgį yra įskaičiuojami sugriuvę ruožai. Kad ir kokia būtų ilga, ji nėra matoma iš kosmoso, nors dažnai tvirtinama priešingai.

Techninė priežiūra Sianhekou ruožui skirta dar 2012 metais, siekiant „išvengti tolesnės žalos ir naikinimo“, kurį lemia „rimtos struktūrinės problemos ir potvynių pavojus“. Restauracija buvo baigta 2014 metais, savo tinklapyje nurodė Kultūrinio palikimo administracija, reaguodama į visuomenės ir žiniasklaidos kritiką.

Vyriausybinė įstaiga pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti techninių darbų leidimą, įgyvendinimą ir rezultatus. Ji nurodė, kad nustatys, kas yra kaltas dėl nevykusios restauracijos ir užtikrins, kad kaltieji, „nesiteisindami dėl savo klaidų“, būtų griežtai nubausti.

Apie 30 proc. Mingų dinastijos laikų Didžiosios kinų sienos bėgant laikui išnyko dėl gamtos sąlygų ir aplaidaus žmonių, netgi vagiančių plytas savo namams statyti, elgesio. Visa tai neigiamai paveikė šį į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą statinį, praėjusią vasarą pranešė vietos žiniasklaida.

Pagal Kinijoje galiojančias taisykles, žmonėms, imantiems plytas iš Didžiosios sienos, gali būti skirta iki 5 tūkst. juanių (apie 667 eurų) bauda, nurodo laikraštis „The Global Times“. Be to, ilgiausiam pasaulyje žmogaus statiniui itin kenkia ir augalai, skatinantys irimą, ir turizmas, ypač ruožuose, kur lankymo infrastruktūra neišvystyta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“