Prancūzija, Vokietija, Lietuva ir kitos ES valstybės iškvietė Kinijos ambasadorius ir pareiškė jiems protestą dėl Pekino sprendimo paskelbti sankcijas jų piliečiams, įskaitant penkis Europos Parlamento narius, taip pat dvi ES institucijas ir du analitinius centrus.
Šios baudžiamosios priemonės buvo atsakas į ES, Jungtinės Karalystės ir Kanados sprendimą įtraukti į „juodąjį“ sąrašą keturis buvusius ir dabartinius pareigūnus Kinijos Sindziango regione.
Kinija dėl šio suderinto žingsnio iškvietė ES ir JK pasiuntinius Pekine.
Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių kalinami stovyklose Sindziange, kur valdžia taip pat kaltinama priverstiniu moterų sterilizavimu ir priverstinio darbo naudojimu.
Kinija kategoriškai neigia tokius kaltinimus ir tvirtina, kad šiame šiaurės vakariniame regione iš tikrųjų vykdomos švietimo, profesinio mokymo ir darbo programos, kurios padeda pažaboti ekstremizmą ir didinti gyventojų pajamas.
„ES leidžia sau tik savavališkai juodinti bei užsipulti kitus ir net savavališkai taiko sankcijas, pagrįstas klaidinga informacija ir melu, tačiau neleidžia kinams atsakyti ar pasipriešinti“, – per spaudo konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
„Tai savaime yra dvigubi standartai, bauginimo ir veidmainystės apraiška“, – pridūrė ji.
Vašingtonas, 2020 metų liepą jau paskelbęs sankcijas dviem kinų pareigūnams, pradėjo taikyti šias priemones dar dviem valdininkams.
JAV šiuo metu vadovauja pastangoms suformuoti bendrą frontą prieš Kiniją tokiais klausimais kaip įtariami žmogaus teisių pažeidimai Sindziange ir Honkonge, taip pat Pekino pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą.
Kinija dar neseniai turėjo šiltus nuoširdžius santykius su ES, kuri garsiai nekalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus, blokui siekiant sudaryti prekybos susitarimą su pasaulio antrąja pagal dydį ekonomiką.
Europos Sąjunga ir Kinija gruodį, po septynerius metus trukusių kruopščių derybų, „iš esmės“ pritarė didžiuliam investicijų paktui, tačiau jo galutinis ratifikavimas veikiausiai užtruks dar ne vieną mėnesį.
Anot Hua Chunying, Pekinas „nesutinka su nepagrįsta kai kurių Europos šalių praktika kviestis kinų ambasadorius.
Įtampa kyla ES siekiant suformuluoti strategiją dėl Kinijos tuo metu, kai Pekino ir Vašingtono konfrontacija tampa pasaulio svarbiausia geopolitine problema.
Kinija trečiadienį paviešino ataskaitą, kurioje išsamiai aprašė, jos teigimu, JAV padarytus žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su ginklų nusikaltimais, smurtu prieš etnines mažumas ir Vašingtono atsaku į COVID-19 protrūkį.
„Jungtinės Valstijos, kurios visada save laikė išimtinėmis ir viršesnėmis, išvydo, kaip jų pačių epidemiologinė padėtis tapo nevaldama, lygiagrečiai pasireiškiant politiniams neramumams, etninių grupių konfliktams ir visuomenės susiskaldymui“, – teigiama ataskaitoje.