Pastaruoju metu Pekinas buvo vis labiau spaudžiamas leisti atlikti naują tyrimą nustatyti didžiausios per pastarąjį šimtmetį pandemijos, pareikalavusios mažiausiai 4,3 mln. žmonių gyvybių ir sudavusios galingą smūgį pasaulio ekonomikai, priežastis. Pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai 2019 metų gruodį buvo nustatyti Kinijos vidurio regiono mieste Uhane.
PSO tarptautinių ekspertų grupė savo ilgai atidėliotą misiją Uhane pradėjo šių metų sausį ir kartu su Kinijos specialistais parengė pirmojo etapo ataskaitą. Kovą paskelbtame dokumente nepateikiama jokių tvirtų išvadų, bet vertinamas keturių pagrindinių hipotezių įtikinamumas.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų agentūra paragino Kiniją pasidalyti pirminiais duomenimis apie ankstyviausius COVID-19 atvejus, siekiant atgaivinti šios ligos kilmės tyrimą.
Kinija šiuos raginimus atmetė ir pakartojo savo poziciją, kad pirminis tyrimas yra pakankamas ir kad tolesnių duomenų reikalavimas yra motyvuotas politikos, o ne mokslo interesų.
„Esame nusistatę prieš politinę kryptį ir bendros ataskaitos atsisakymą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu, turėdamas galvoje po PSO vizito Uhane šių metų sausį parengtą dokumentą.
„Palaikome mokslo kryptį“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje sakoma, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – jog virusas buvo perneštas nuo šikšnosparnių žmonėms per kažkokį tarpinį gyvūną. Tuo metu prielaida, jog virusas pasklido iš Uhane veikiančios virusologijos laboratorijos, yra „itin mažai tikėtinas“.
Ma Zhaoxu atmetė siūlymus atverti naujas tyrimo kryptis.
„PSO ir Kinijos bendros ataskaitos išvados ir rekomendacijos buvo pripažintos tarptautinės ir mokslo bendruomenių, – kalbėjo jis. – Pasaulinio atsekamumo ateities darbai turėtų ir gali būti vykdomi tik šios ataskaitos pagrindu, užuot pradėjus naują.“
