„Lietuvos sprendimas leisti įsteigti atstovybę Taivano pavadinimu buvo priimtas neatsižvelgiant į pakartotinius Kinijos paaiškinimus dėl galimų pasekmių.
Kinijos vyriausybė kategoriškai nepritaria šiam žingsniui. Kinija nusprendė atšaukti ambasadorių iš Vilniaus ir pareikalavo, kad Lietuvos vyriausybė atšauktų savo ambasadorių iš Kinijos“, – skelbiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pekinas paragino Lietuvą „tuoj pat ištaisyti neteisingą sprendimą, imtis konkrečių žalos atitaisymo veiksmų ir toliau nežengti blogu keliu“.
G.Landsbergis apgailestauja
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė apgailestaujantis dėl Kinijos sprendimo atšaukti savo ambasadorių Vilniuje, bet tikino, jog Lietuva ir toliau sieks ryšių su Indijos bei Ramiojo vandenyno šalimis.
„Apgailestaujame dėl tokio Kinijos sprendimo. Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi teisę užmegzti ekonominius ryšius tiek su Taivanu, tiek su kitomis regiono valstybėmis.
Atidarome ambasadą Pietų Korėjoje, atidarėme ambasadą Australijoje, kitais metais ketiname atidaryti ambasadą Singapūre. Lietuva tikrai diversifikuoja savo požiūrį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tą ketiname daryti toliau“, – žurnalistams Seime antradienį komentavo ministras.
Kinijos veiksmas, pasak jo, nėra stebinantis. Ministras vylėsi, kad santykiai su Kinija po kurio laiko normalizuosis.
„Daug kas kalbėjo, kad Kinija pateiks atsaką, kažkoks jis bus. Galiu pasakyti pavyzdį: prie keletą metų Europos Parlamento pirmininkas buvo susitikęs su Dalai Lama. Po šito veiksmo Kinija atšaukė savo ambasadorių prie Europos Sąjungos konsultacijoms metams. Po metų grąžino. Tai nėra savaime kažkoks labai stebinantis veiksmas“, – dėstė G.Landsbergis.
Lietuva, jo teigimu, taip pat svarstys konsultacijoms atšaukti ir Lietuvos ambasadorių Pekine. Kada tai bus, ministras nesukonkretino.
S.Skvernelis: prarandame daug rinkų
Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Kiniją įvardyti kaip vieną didžiausių grėsmių – mūsų užsienio politikos pokytis.
„Natūralu, kad nuosekliai mes prie to ėjome. Nestebina manęs, kadangi iš tiesų tie sprendimai, kurie buvo padaryti kalbant apie tam tikras atstovybes, jų steigimą.
Mes žinome, kokia Kinijos reakcija bus. Pasitraukimas iš 17+1 formato ir visi kiti – vėlgi, kalbėkime apie tai, kokios yra pasekmės, kokios yra rinkos, kokie ten mūsų ekonominiai interesai yra. Vėlgi – mūsų ekonominiai, nes Kinijos investicijos tikrai yra ribotos šalyje, jos neleidžiamos į mūsų strateginius objektus ir viskas yra gerai“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo S.Skvernelis.
Kartu jis teigė, kad prarandame pakankamai daug rinkų, kur mūsų šalies eksportas turėjo gana neblogas pozicijas.
Tikėtinas žingsnis
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame neįvardijo, kaip elgsis po tokio Kinijos pareiškimo.
„Rugpjūčio 10 dieną Kinijos užsienio reikalų ministerija informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu, bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių“, – teigiama pranešime.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad toks Kinijos žingsnis tikriausiai buvo tikėtinas.
„Mes girdėjome iš Kinijos panašius pasisakymus, kad bus labai griežtai reaguojama. Taivanas tikrai yra raudonoji linija. 1995 metais Kinija net buvo atšaukusi ambasadorių iš JAV, nes ten buvo atvykęs Taivano prezidentas.
Tai nėra nauja tema ir dėl istorinių aplinkybių Kinijoje ji suvokiama itin jautriai. Kartu tai yra žinutė kitoms Vakarų valstybėms, kad bet koks žingsnis Taivano diplomatijos stiprinimo linkme susilauks itin griežto atsako.
Jei Lietuvos ir Kinijos santykiai nėra labai intensyvūs, bet kitoms valstybėms šis signalas tikrai bus svarbus“, – tvirtino L.Kojala.
Kaip turėtų reaguoti Lietuva? Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime Vilniui tarsi ir pasiunčiamas signalas – jei atšauksite sprendimą, bus galima vėl normalizuoti santykius.
„Trūksta detalių. Ar čia tik ambasadoriai, ar yra terminas? Lietuva, ko gero, į Kinijos raginimą neatsižvelgs“, – mano L.Kojala.
„Nepažeidžiame jokių kanonų“
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis 15min teigė, kad Lietuvos elgesys, kuris iš esmės nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių veiksmų, Kinijoje nepriimamas ir „mums taikomi dvigubi standartai“.
„Panašią kritiką girdėjome, kai traukėmės iš 17+1 formato, nors daugybė ES šalių jame nėra, o mes norėjome lygiateisiško bendravimo ir kalbėjimo visos ES vardu, nepasiduodant Kinijos norui mus skaldyti į atskiras grupes“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Anot Seimo nario, dabar irgi taikomi dvigubi standartai: „Taivane gausu daugybės Vakarų šalių atstovybių, tad norėčiau Kinijai priminti, kad prekybinius santykius vystyti leidžiama pagal visus tarptautinius kanonus.
Mūsų sprendimas ar Taivano sprendimas niekaip nepažeidžia „vienos Kinijos“ politikos. Jeigu tai leidžiama kitoms Vakarų valstybėms, kodėl tai neturėtų būti leidžiama Lietuvai? Mes nesame antrarūšė valstybė.“
Ž.Pavilionis nesutiko, jog Kinija pagrįstai piktinasi tuo, jog būsimos atstovybės Lietuvoje pavadinime bus žodis „Taivano“.
„Norėčiau priminti, kad tikrasis Taivano pavadinimas yra kitoks – Kinijos Respublika. Mes taip nevadiname.
Tai nėra oficialus diplomatinių santykių įteisinimas, tai yra tie patys prekybiniai ir kitokie santykiai, kuriuos mes vystome su šia sala. Taivanas yra salos, o ne valstybės pavadinimas. Nenaudojame oficialaus pavadinimo. Mes kalbame apie taivaniečių atstovybę – tai nėra nuoroda į valstybę“, – portalui aiškino politikas.
Pyktis dėl atstovybės
Liepos antrojoje pusėje Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pranešė, kad misija vadinsis Taivano atstovaujamuoju biuru Lietuvoje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešime paskelbė, kad biuras turėtų būti atidarytas dar vasarą.
Atstovybę Europoje Taivanas turėtų atidaryti po 18 metų pertraukos. Pastarąjį kartą 2003-aisiais Slovakijoje pradėjo veikti Taipėjaus atstovybė.
Jau tada kalbėta, kad toks žingsnis gali dar pabloginti pastaruoju metu atšalusius Lietuvos santykius su Kinija. Pekinas siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.
Be to, Pekinas laiko Taivaną šalies dalimi, paramą salos nepriklausomybei laiko kišimusi į vidaus reikalus ir vienos Kinijos politikos pažeidimu.
Šios šalies valstybinė žiniasklaida jau skelbė grasinimus, esą Pekinas gali nutraukti ryšius su Vilniumi. Dabar toks žingsnis ir yra žengiamas.
Taivanas – de facto nepriklausoma valstybė, nors niekada formaliai nepaskelbė nepriklausomybės. Taivaną pripažįsta tik 15 iš 193 JT narių, tarp jų – nė vienos ES narės.
