G-7 priklausančių valstybių – Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos – užsienio reikalų ministrai per savo pirmąjį po ilgiau nei dvejų metų pertraukos tiesioginį susitikimą Londone paragino šią Azijos milžinę laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę.
Ministrai pabrėžė, kad jiems „didžiulį susirūpinimą“ kelia žmogaus teisių pažeidimai ir represijos prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziange bei Tibete, ir paragino liautis persekiojus protestuotojus Honkonge.
Pekinas suskubo atsikirsti į šią kritiką, piktai užsipuldamas G-7 dėl „nepagrįstų kaltinimų Kinijai ir atviro kišimosi į Kinijos vidaus reikalus“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas sakė, kad G-7 „beatodairiškai griauna tarptautinių santykių normas“, pakartodamas seną Kinijos poziciją, kad tie klausimai yra šalies vidaus reikalas.
G-7 savo pareiškime taip pat nurodė remiantis Taivano dalyvavimą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) forumuose ir Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Kinija į tai atkirto, kad salos dalyvavimas tokiuose forumuose turi atitikti „vienos Kinijos“ principą.
Wang Wenbinas pridūrė, kad užuot kursčius „prieštaravimus ir nesutarimus“ tarptautinėje bendrijoje, G-7 derėtų dėti daugiau pastangų pasaulio ekonomikos atsigavimui skatinti.
„Raginame susijusias šalis rūpintis savo problemomis ir nebedaryti apibendrinimų apie nacionalinio saugumo koncepciją bei atsisakyti kitos blogos praktikos“, – sakė jis.
Pastaruoju metu Kinija sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl įvairių pažeidimų, įskaitant padėtį Sindziange, kur, anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose.
Regiono valdžia taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Kinijos veiksmai uigūrų atžvilgiu prilygsta genocidui, o britų parlamentarai praėjusį mėnesį priėmė simbolinę rezoliuciją, skelbiančią, kad prieš musulmonus uigūrus Kinijoje vykdomi „nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas“.
Tačiau Kinija griežtai atmeta kritiką dėl padėties Sindziange, tvirtindama, jog visi naujienų reportažai, kuriuose pasakojama apie pažeidimus regione, paremti fiktyviais liudijimais.
Reaguodama į stiprėjančią kritiką, šalis suintensyvino propagandą ir surengė dešimtis spaudos konferencijų šia tema, o Kinijos centrinės televizijos (CCTV) kanalas anglų kalba CGTN parodė keturių dalių dokumentinį filmą, kuriame teisinama vyriausybės politika regione.
Nors G-7 diplomatijos vadovai griežčiausios kritikos pažėrė Kinijai, Rusija taip pat sulaukė aštrių žodžių dėl „neatsakingo ir destabilizuojančio elgesio“ už pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.
Ministrai taip pat paragino Teheraną paleisti užsienio piliečius ir dvigubą pilietybę turinčius asmenis, kurie, anot jų, savavališkai laikomi Irano kalėjimuose.
Visgi G-7 paliko atviras duris bendradarbiavimui su Pekinu.
„Ieškome galimybių dirbti su Kinija skatinant regioninę bei pasaulinę taiką, saugumą ir gerovę“, – nurodė ministrai susitikimo baigiamajame pareiškime.
