Kinija jau kelis metus didina savo karinį biudžetą ir šiuo metu pagal karinę galią atsilieka tik nuo JAV. Praėjusiais metais Kinija savo gynybos biudžetą padidino 12,2 proc. – iki 130 mlrd. dolerių. Palyginimui: JAV lyderis Barackas Obama 2016 metais iš biudžeto gynybai paprašė 585 mlrd. dolerių.
Skelbiama, kad šios papildomos lėšos Kinijoje bus leidžiamos Liaudies išlaisvinimo armijos, didžiausios savo karių kiekiu, modernizavimui. Planuojama ne tik atnaujinti karinę infrastruktūrą, bet ir įsigyti naujų povandeninių laivų bei naikintuvų.
Toks Kinijos ginklavimasis kelia ypač didelį nerimą kaimyninėms valstybėms, vis labiau jaučiančioms augančią karinę galią. Pastaraisiais metais Kinija vis dažniau įsivelia į aršias diskusijas dėl teritorijų su Japonija bei Pietryčių Azijos valstybėmis.
Į tokį Kinijos ginklavimąsi jau sureagavo karinius biudžetus padidinusios Japonija ir Indija, o JAV pareigūnai įtaria, kad realusis Kinijos karinis biudžetas gali būti žymiai didesnis.
Fu Ying teigimu, „Kinija neužmiršo istorijos pamokų“. „Mūsų valstybė siekia modernizacijos, tad neišvengiama, kad modernizuojama ir valstybės gynyba. Tai reikalauja didesnio ir griežtai augančio finansavimo“, – aiškino Kinijos politikė.
Be to, Pekinas ketina surengti didelio masto karinį paradą, kuris bus skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventei.
Jame dalyvaus tūkstančiai sausumos, jūros ir oro karinių dalinių atstovų. Kinijos žiniasklaida atvirai skelbia, kad šis karinis paradas, kuriame apsilankyti žada ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, ir didėjantis finansavimas turėtų gąsdinti istorinę priešininkę – Japoniją.
„Tai nėra toks vaizdas, kurį regiono žmonės norėtų matyti Pekine. Aš manau, kad daugelis japonų šiuo metu jaučia augantį nerimą, kad Kinija darosi itin priešiška valstybe. Tokie paradai tai tik patvirtina“, – tikino dvišalius šių valstybių santykius studijuojanti politologė Sheila Smith.
Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Hua Chunyingas tikino, kad toks Antrojo pasaulinio karo pabaigos paminėjimas leis „visiems geros valios žmonėms suprasti taikos svarbą, privers dirbti kartu ir primins Antrojo pasaulinio karo baisumus, kurie niekada neturėtų pasikartoti“.
Tiesa, tokį pasyviai agresyvų Kinijos toną girdinčios kaimynės vis garsiau kalba apie galimas šios valstybės intencijas dominuoti ne tik ekonominėje, bet ir karinėje regiono erdvėje, primetant savo valią ir agresyviai keršijant už istorines skriaudas.
