Pekinas planuoja priimti naują saugumo įstatymą Honkongui, pagal kurį turėtų būti uždrausti „valstybės išdavystė, ardomoji veikla ir kurstymas maištauti“ prieš šalies vyriausybę. Įstatymas buvo pasiūlytas po pernai Honkongą ištisus mėnesius purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių protestų, ir po Pekino perspėjimų, kad jis netoleruos kitokios nuomonės.
Daugelis honkongiečių, verslo grupių ir Vakarų valstybių būgštauja, kad šis įstatymas suduos mirtiną smūgį miesto laisvėms. Sekmadienį, nepaisydami dėl koronaviruso pandemijos įvesto masinių susibūrimų draudimo, į Honkongo gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų.
Policijai vaikant protestuotojus ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O'Brienas perspėjo, kad JAV dėl šio Kinijos įstatymo gali atšaukti specialiąsias prekybos privilegijas Honkongui.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Pekinas reaguotų į bet kokias Vašingtono sankcijas.
„Jeigu JAV būtinai norės kenkti Kinijos interesams, Kinija turės imtis visų būtinų priemonių, kad tai atsvertų ir tam pasipriešintų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Honkongas tapo dar vienu smarkiai augančios įtampos tarp JAV ir Kinijos šaltiniu. Didėjant įtampai dėl koronaviruso, Honkongo statuso ir kitų klausimų, kinų užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos stumia savo santykius su Kinija prie „naujo Šaltojo karo slenksčio“.
Atsisakymas suteikti honkongiečiams demokratiją nulėmė retą abiejų partijų paramą Vašingtone, kuris valdant Donaldo Trumpo administracijai kitais atžvilgiais yra itin susiskaldęs.
Kinija protestus Honkonge vaizduoja kaip užsienio remiamą sąmokslą destabilizuoti valstybę ir sako, kad kitos šalys neturi teisės kištis į šio miesto valdymą.
Kinijos agentai?
Protestuotojai, kurių milijonai išeidavo į gatves, sako, kad juos motyvuoja metai iš metų nuo 1997-ųjų, kai britai sugrąžino Honkongą Kinijai, Pekino vykdomas miesto laisvių karpymas.
Honkongas turi pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje neregėtų laisvių, taip pat atskirą teisinę sistemą ir prekybos statusą.
Aktyvistai siūlomą įstatymą laiko kol kas įžūliausiu Pekino bandymu panaikinti Honkongo žodžio laisvę ir galią priiminėti savo įstatymus.
Ypač didelį nerimą kelia nuostata, pagal kurią Kinijos saugumo agentai galėtų veikti Honkonge. Nuogąstaujama, kad tai gali nulemti susidorojimą su reiškiančiais nepritarimą Kinijos valdytojams.
Pagrindinėje Kinijos dalyje įstatymai dėl ardomosios veiklos dažnai naudojami prieš valdžios kritikus.
Kinijos įstatymų leidybos institucija, kaip tikimasi, netrukus automatiškai patvirtins pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo taip pat bus apeinami Honkongo įstatymai.
Įtakinga Honkongo Advokatūros asociacija siūlomą įstatymą pirmadienį pavadino „keliančiu nerimą ir problemišku“. Advokatūra perspėjo, kad juo net gali būti pažeistas teritorijos pagrindinis įstatymas.
„Atkurti socialinę tvarką“
Nepopuliari prokiniška Honkongo vyriausybė sveikino įstatymo projektą.
„Terorizmas mieste auga, o veikla, kenkianti nacionaliniam saugumui, tokia kaip „Honkongo nepriklausomybė“, darosi vis labiau nevaldoma“, – sakė saugumo ministras Johnas Lee pareiškime, kuriuo sveikino planuojamą įstatymą.
Policijos viršininkas Chrisas Tangas nurodė 14 pastarojo meto atvejų, kai buvo konfiskuota sprogmenų, ir sakė, kad naujasis įstatymas „padės kovoti su „Honkongo nepriklausomybės“ jėga ir atkurti socialinę tvarką“.
Didžiulius praėjusių metų protestus Honkonge išprovokavo dabar jau atšauktas ekstradicijos įstatymo projektas, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai. Vis dėlto netrukus protestai virto liaudies maištu prieš Pekiną ir Honkongo policijos pajėgas.
Pekinas atmetė protestuotojų reikalavimus ištirti policijos veiksmus, paskelbti amnestiją 8,5 tūkst. areštuotų žmonių ir suteikti visuotinę teisę balsuoti.
Honkongo judėjimas už demokratiją šių metų pradžioje buvo nuslopęs tęsiantis areštams ir, vėliau, dėl koronaviruso uždraudus didelius susibūrimus.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis protestai vėl įsiplieskė. Sekmadienį vykę protestuotojų ir policijos susirėmimai buvo didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius, areštuota mažiausiai 120 asmenų.
Pernai per didžiulius protestus minios vykdomi puldinėjimai būdavo dažni abiejose politinėse stovyklose. Sekmadienį buvo nufilmuota, kaip protestuotojai per mitingą muša vieną teisininką, ir tam daug dėmesio skyrė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Nacionalistų bulvarinio laikraščio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas šį vaizdo įrašą paskelbė platformoje „Twitter“, kuri pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje yra uždrausta.
„Pažiūrėkime, kaip iš tikrųjų atrodo Vašingtono remiama Honkongo demokratija“, – rašė jis.
