Hagoje įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) turėtų paskelbti galutinį savo sprendimą byloje, iškeltoje pagal Filipinų pateiktą ieškinį, kuriame ginčijama Kinijos pozicija.
Per kelis mėnesius trukusią kampaniją Pekinas stengėsi diskredituoti Jungtinių Tautų palaikomą teismą, kuris, anot Kinijos, neturi jurisdikcijos spręsti šį daugiašalį ginčą.
Valstybinis dienraštis „China Daily“, antradienį savo pirmajame puslapyje paskelbė Paraselio salynui priklausančios Miškingosios salos nuotrauką su užrašu „Arbitražas – niekinis“.
Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimų anglų kalba antraštės skelbė: „Arbitražo byla dėl Pietų Kinijos jūros kertasi su tarptautine teise, sako Kinijos ekspertas“, „Nuolatinis arbitražo teismas turi vengti leistis išnaudojamas politiniams tikslams“ ir „Jūra, kurioje gyvena ir miršta Kinijos žvejai“.
Kinija beveik visą tą strategiškai svarbią akvatoriją laiko savo vandenimis, nors į juos taip pat reiškia teises kaimynės Pietryčių Azijoje.
Pekino pretenzijos pagrįstos vienu praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje nubraižytu žemėlapiu, kuriame pavaizduota brūkšninė linija, besitęsianti nuo Kinijos pietinės dalies ir apjuosianti beveik visą Pietų Kinijos jūrą.
Kinija stengėsi įsitvirtinti tuose vandenyse, rifuose ir seklumose įrengdama dirbtines salas, kuriose gali tūpti ir kilti kariniai lėktuvai. „Xinhua“ pirmadienį rašė, kad Kinija pastatė keturis švyturius tuose vandenyse esančiuose rifuose, o penktasis yra statomas.
Pastarosiomis dienomis Pekino karinės jūrų pajėgos taip pat vykdė dideles pratybas tarp Paraselio salų ir Kinijos pietinės Hainano salos, per kurias naudojami koviniai šaudmenys ir raketos.
JAV eskadriniai minininkai patruliavo netoli Huangjano (Skarboro) salos ir Spratlio salų, kurias Kinija taip pat laiko savomis, palaikomi lėktuvnešio „USS Ronald Reagan“, rašo Jungtinių Valstijų laikraštis „Navy Times“.
Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad arbitražo teismui paskelbus nutartį Pekinas nežengs „nei vieno žingsnio atgal“, o prezidentas Xi Jinpingas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Kinija niekada neatsisakys savo suverenumo.
„Mes nebijome sunkumų“, – pabrėžė jis.
Kinija stengėsi užsitikrinti diplomatinį palaikymą visame pasaulyje, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas sakė, kad prie Pekino šalininkų rato neseniai prisidėjo Angola, Madagaskaras ir Papua Naujoji Gvinėja. Pasak jo, šis faktas rodo, kad „teisingumas ir teisumas visada yra palaikomi žmonių“.
„Kas palaiko tarptautinių įstatymų šventumą, o kas pažeidinėja tarptautinius įstatymus – manau, žmonės visiškai aiškiai tai sako“, – pridūrė Lu Kangas.
Manila pateikė ieškinį prieš Pekiną 2013 metais, ginčydama jo teises į dalį Pietų Kinijos jūros ir sakydama, kad Kinijos veiksmai pažeidžia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurią abi šalys yra pasirašiusios.
Pekinas šią bylą boikotavo, tvirtindamas, kad Hagos teismas neturi jurisdikcijos spręsti šį klausimą ir kad jo nutartis bus niekinė.
JT palaikomas NAT savo nutartyje nepateiks tiesioginio sprendimo dėl ginčijamų salelių ir rifų priklausomybės, taip pat nenurodė, ar atsižvelgs į Kinijos „devynių brūkšnių liniją“.
Tačiau vienas iš svarbiausių klausimų – ar dariniai tame regione yra salos, kuriose gali gyventi žmonės, ir aplink kurias, pagal UNCLOS, gali būti nustatyti teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė zona. Konvencijoje sakoma, kad uolas, nuolat iškilusias virš vandens, gali supti teritoriniai vandenys, o aplink jūros dugno iškilumus, išnyrančius tik per atoslūgius, nei teritoriniai vandenys, nei ekonominė zona negali būti nustatoma.
Jeigu nei vienas iš tų iškyšulių nėra pripažįstamas sala, tuomet nei viena šalis negali turėti išskirtinių teisių į tuos darinius skalaujančius vandenis.
Kinija gali pasirinkti denonsuoti UNCLOS arba pradėti statybas Skarboro seklumoje, o Vašingtonas tokį žingsnį laikytų provokacija.
Pekinas tai pat gali paskelbti oro erdvės gynybos atpažinimo zoną virš Pietų Kinijos jūros, reikšdama teises reikalauti, kad per ją skrendantys orlaiviai deklaruotų savo kursą ir skrydžio tikslą.
Tačiau Kinija taip pat gali pasirinkti mažinti įtampą.
Filipinuose atėjus į valdžią naujam prezidentui Rodrigo Duterte, Manila siuntė signalus, kad nenori aštrinti priešpriešos su Kinija. Jis sakė, kad „nesityčiotų ir nesipuikuotų“, jeigu arbitražo teismo sprendimas būtų palankus Filipinams, o siektų „švelnaus nusileidimo“ ginče su Pekinu.
Filipinų užsienio reikalų ministras Perfecto Yasay penktadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad Manila tikisi kiek įmanoma anksčiau pradėti tiesiogines derybas su Kinija, kai tik bus paskelbtas arbitražo teismo sprendimas.
