Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui pasakė, kad nors abi pusės galėjo jausti „nusivylimą viena kitos atžvilgiu kurį laiką“, bendra jų kultūra ir istorija neleidžia šalims visiškai atitolti.
„Tikimės, kad Pietų Korėjos svajonė taps naudinga Kinijai, nes Kinijos svajonė tampa galimybe Pietų Korėjai“, – prasidedant viršūnių susitikimui sakė Moon Jae-inas.
Tuo metu Xi Jinpingas susitikimo, surengto Pekino centre esančiuose Didžiuosiuose liaudies rūmuose, pradžioje pavadino Kinijos ir Pietų Korėjos dvišalius ryšius „esminiais santykiais pasaulyje ir įtakingais santykiais tarp pasaulio šalių“.
Santykiai tarp šių kaimynių pašlijo 2017 metais, kai Seulas leido dislokuoti pietinėje šalies dalyje amerikietišką Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemą (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD). Pekinas įsitikinęs, kad tikrasis tikslas yra panaudoti šiuos galingus radarus stebėti Kinijos teritoriją, o ne perspėti apie Šiaurės Korėjos raketų paleidimus ir jas numušti.
Dėl to Pekinas ėmėsi neoficialių sankcijų prieš Pietų Korėją. Jis nusprendė nebeįsileisti korėjiečių turistinių grupių į šalį, taip pat šios priemonės paveikė korėjietiškas televizijos laidas, muzikos grupes ir kitus kultūros produktus.
Be to, šis Pekino sprendimas brangiai kainavo korėjiečių mažmeninės prekybos konglomeratui „Lotte“, anksčiau valdžiusiam buvusį golfo aikštyną, kur buvo dislokuota THAAD sistema.
Automobilių bendrovių „Hyundai“ ir „Kia“ pardavimai Kinijoje taip pat buvo smarkiai nukritę.
Galiausiai Pekinui nepavyko priversti Pietų Korėjos atsisakyti tos sistemos, o jo pyktis, panašu, šiek tiek sumenko vykstant prekybos karui su JAV, o Azijoje tvyrant įtampai.
Pietų Korėja dabar nori, kad kitąmet vizito į šalį atvyktų Xi Jinpingas, ir tikisi, kad Pekinas pasinaudotų savo įtaka Šiaurės Korėjai, siekiant suteikti naują postūmį deryboms dėl branduolinio nusiginklavimo.
Pietų Korėja vertina vaidmenį, kurį Kinija suvaidino siekiant to tikslo, bet „dabartinės pastarojo meto situacijos, kai derybos tarp Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos yra įstrigusios, o įtampa Korėjos pusiasalyje yra išaugusi, tikrai nėra palankios ne tik Pietų Korėjai ir Kinijai, bet ir Šiaurės Korėjai“, sakė Moon Jae-inas viršūnių susitikimo Pekine pradžioje.
„Tikiuosi, ir toliau artimai bendradarbiausime, kad galimybės, kurias sunkiai užsitarnavome, būtų vaisingos“, – sakė Pietų Korėjos vadovas.
Šiaurės Korėja nustatė terminą iki šių metų pabaigos Jungtinėms Valstijoms padaryti jai nuolaidų branduolinėse derybose, bet pats Pchenjanas, regis, neteikia jokių pasiūlymų. JAV sako, kad nesitaikstys su tokiu reikalavimu, ir ragina Šiaurės Korėją grįžti prie derybų stalo.
Nors Kinija yra Šiaurės Korėjos svarbiausia diplomatinė sąjungininkė ir pagrindinis investicijų bei ekonominės pagalbos šaltinis, jos įtaka Kim Jong Uno režimui laikoma ribota.
Antradienį Moon Jae-inas ketina dalyvauti pietvakariniame Kinijos Čengdu mieste vyksiančiame trišaliame susitikime su Japonijos premjeru Shinzo Abe ir kinų ministru pirmininku Li Keqiangu.
