Rezoliucijai pritarė kitos 13 JT Saugumo Tarybos narių, nors kai kurios JAV sąjungininkės patylomis kėlė klausimą, kodėl Vašingtonas stengėsi, kad šis balsavimas būtų surengtas, nors žinojo, kad jam neabejotinai pasipriešins Pekinas ir Maskva.
Kinija, artimiausia Šiaurės Korėjos sąjungininkė, ir Rusija, kurios santykiai su Vakarais yra pakrikę dėl invazijos į Ukrainą, sakė, kad joms būtų priimtinesnis neprivalomas pareiškimas, o ne nauja rezoliucija, numatanti priemones prieš Pchenjaną.
Jungtinės Valstijos „neturėtų pakeisti vienašališko akcento vien sankcijų įgyvendinimu. Jos taip pat turėtų skatinti politinį sprendinį“, sakė Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas.
Jis perspėjo, kad sankcijos sukeltų humanitarinių pasekmių Šiaurės Korėjau, neseniai oficialiai pripažinusiai COVID-19 protrūkį vienoje uždariausių visuomenių pasaulyje.
Papildomos sankcijos „ne tik nepadės išspręsti šios problemos, bet ves prie tolesnių neigiamų padarinių ir konfrontacijos eskalavimo“, pridūrė Zhang Junas.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia savo ruožtu kaltino JAV ignoruojant Šiaurės Korėjos raginimus sustabdyti „priešišką veiklą“ ir plėtoti dialogą.
„Atrodo, kad mūsų kolegos amerikiečiai ir kiti vakariečiai kenčia nuo rašytojo krizės atitikmens. Jie atrodo neturintys jokio kito atsako į krizių situacijas, išskyrus naujų sankcijų įvedimą“, – kalbėjo rusų diplomatas.
JAV prezidento Joe Bideno administracija ne kartą sakė norinti kalbėtis su Šiaurės Korėja be jokių išankstinių sąlygų.
Tačiau Pchenjanas mažai dėmesio skyrė darbinio lygio deryboms, organizuotoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno trijų susitikimų su J.Bideno pirmtaku Donaldu Trumpu.
Nors Jungtinės Valstijos siūlė derybas, jos tuo pačiu pabrėžė, kad Šiaurės Korėja aiškiai pažeidė 2017 metų JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią imtis tolesnių priemonių, jeigu Pchenjanas paleistų ilgo nuotolio raketą.
JAV parengtame rezoliucijos projekte buvo numatyta, kad naftos kiekis, kurį Šiaurės Korėja gali teisėtai importuoti civiliais tikslais, bus sumažintas nuo 4 mln. barelių iki 3 mln. barelių (nuo 525 tūkst. tonų iki 393 750 tonų).
Be to, perdirbtos naftos produktų importas turėjo būti sumažintas nuo 500 tūkst. iki 375 tūkst. barelių.