09 19

„Kinija ir Rusija turi tą patį tikslą“: profesorius įvardijo Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino planus

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pažėrė kaltinimų Kinijai, kad ji remia Rusijos invaziją į Ukrainą ne tik dvigubos paskirties technologijomis. Kinijos parama Rusijai – ir slapta, ir daugelį glumina. Tačiau vaizdas tampa aiškesnis, kai supranti, kad Rusija ir Kinija turi tą patį strateginį tikslą, teigia Tokijo krikščioniškojo moterų universiteto specialusis vizituojantis profesorius Akio Takahara.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis / 15min koliažas

Latvijos užsienio politikos instituto ir Japonijos ambasados Latvijoje surengtoje paskaitoje profesorius A.Takahara pabrėžė, kad abi šalys turi tą patį geopolitinį tikslą – laimėti strateginę konkurenciją su JAV.

Kinija mato Rusiją kaip svarbią partnerę šiose varžybose. Tiek Pekinas, tiek Maskva pageidaujamu modeliu laiko „daugiapolį pasaulį“ (kaip priešpriešą JAV hegemonijai pasaulinėje politikoje), tačiau profesorius įspėja, kad vadinamiesiems Pasaulio pietums atstovaujančios šalys, kurioms ši idėja atrodo patraukli, turėtų suprasti, kad toks modelis neatneš jokios lygybės.

Kinijos ir Rusijos interpretacijoje lygybė egzistuotų tik tarp didžiųjų pasaulio galybių, o kitos šalys būtų tiesiog jų „įtakos sferoje“.

Nors Kinija to atvirai nepripažįsta, JAV apkaltino Kiniją teikiant „labai didelę“ karinę paramą Rusijai, kuri neapsiriboja dvejopo naudojimo technologijomis. Kokią įtaką tai daro pasauliniam saugumui?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis