Lietuvoje – nuo 2007 m.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2007 m. Per minėtą laiką šalyje užregistruota ir paskelbta 67600 pastatų energinio naudingumo sertifikatų, iš kurių 33200 yra įprasti pastatų energinio naudingumo sertifikatai, kuriuos išduoda atestuoti ekspertai atlikdami skaičiavimus, pasakojo Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) atstovas spaudai Audrius Gelžinis. „Tipiniai butų sertifikatų, kurie išduodami neatliekant skaičiavimų ir butui priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę, yra 34400“, – pridūrė SPSC atstovas.
A.Gelžinis pažymėjo, kad nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigaliojusios naujos Statybos įstatymo nuostatos numato, kad parduodant arba išnuomojant butą privalu pateikti pirkėjui buto energinio naudingumo sertifikatą. SPSC atstovas dar piriminė, kad ar pastatas yra sertifikuotas, galima pasitikrinti SPSC registre.
Naudinga kiekvienam
Europos Komisija sieka glaudaus bendradarviavimo su Kinija, būtent todėl pastaroji buvo pakviesta į konferanciją. Kinija pristatė savo patirtį energinio naudingumo sertifikavimo srityje ir pasisakė norinti perimti Europoje vyriaujančius energeninio naudingumo standartus.
Kad Kinija, turėdama tokią didelę rinką šioje srityje, galvoja apie savo gyvenamąją aplinką, naudinga kiekvienam pasaulio piliečiui, – teigė A.Gelžinis.
Kinijai sunku rasti bendrą visai šaliai energinio naudingumo sertifikavimo modelį, nes ši yra suskirstyta į penkis regionus, kurie priklauso skirtingms klimato zonoms, o tai reškia – skirtingus energinio naudingumo reikalavimus. Pirmuosius energinio efektyvumo sertifikavimo žingsnius Kinija žengė 1995 m., tačiau nuo to laiko standartai buvo vis keičiami. Šiuo metu energinis sertifikavimas Kinijoje nėra privalomas, atsižvelgiama tik į minimalius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus.
A.Gelžinis negalėjo įvardinti tikslių priežasčių, kodėl Kinija pasirinko sekti būtent Europos pėdomis, tačiau pabrėžė, kad Kinijos prisijungimas prie europines patirties naudingas kiekvienam: „Negalime tiksliai atsakyti – kodėl, tačiau manome, tai naudinga kiekvienam pasaulio piliečiui, kad Kinija, turėdama tokią didelę rinką šioje srityje, galvoja apie savo gyvenamąją aplinką, siekia gerinti pastatų energinį efektyvumą, prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo bei vartoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos.“
SPSC atstovas teigė, kad išsamių techninių dalykų su Kinija Europos Komisija dar neaptarė – tai tebuvo pirmasis susitikimas. „Kinijos pristatymas buvo ne palyginimojo, o labiau informacinio pobūdžio“, – kalbėjo A.Gelžinis.
Tiek Europoje, tiek Kinijoje vis labiau galvojama apie energiškai nenaudingų, nefektyvių pastatų daromą neigiamą poveikį gamtai, eksloatuojant tokius pastatus prisidedama prie klimato atšilimo. Taip pat energiškai nenaudingų pastatų šildymui sunaudojama daugiau gamtinių išteklių.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
